nė reikšmė

Kas yra nė? 1 nė̃ prt. 1. netgi (sustiprinant, pabrėžiant neigimą): Danguje nė mažiausio balto debesėlio J.Bil. Prikrovė vežimą – nė arkliai nepatraukia J.Jabl. Laksto laksto, o darbo nė̃ regėti Slnt. Tikrosios jo pavardės vaikai nė nežino rš. Vyno ir meisos nė ragauti neragavo M.Valanč. Jis duonos nenorėjo, jos nė imti neėmė Skd. Nė aslos nešlavėmos, taip tinginys ėmė Krš. Malkų nėra nė pagalio Kš. Tokie šaltie nė sėdėti žmogus nenori Slnt. Auklė nespė[ja] anam nė košės virti Tl. Kai kada teip pasidaro, kad nė varškės niekas valgo – kartu Mžš. Vienas kėlė kepurėlę, aš jam – nė galvelės JV227. Nė nedaug – šešios dūšios būnam Šlčn. Nė siūlo galiukas jo neprapuls J.Paukš. Dar neišpjoviau nė pradalgėlio, atneš man mergelė pusrytėlio LTD(An). Tada nė mes to nepeikim BPI144. Nė už kokius pinigus nesutiks tekėti už tokio gėrėjo Grž. ^ Nė saulės duktė jam neįtiktum S.Dauk. Nė šuo savo girioj neloja B. Be pinigų – nė iš namų PPr292. Kas netinka – nė nelimpa Dkš. 2. o, nagi: Nė dabar ką tu čia darai? Dglš. Nė̃ kam mum paukščiai [laikyti] Dglš. ◊ nė dái visai: Nė dái nepagalvojau, ka tu galėtum man pievą nupjauti Krž. nė dái, nė badái Srv ne galvoje. nė iš tólo visiškai: Nenoriu alaus nė iš tolo Šln. Ana nė iš tolo nepanaši į brolį Als. nė kám kõ Dkš ne galvoje. nė per ką̃ nieko nereiškia, vieni niekai: Jam puodynė pieno išgert nė per ką Ps. Jonui tokios panos nė par ką Všk. Jaunystė[je] man tokį maišą panešt būdavo nė par ką Krč. Kas akis turi, tam nė per ką niekas Grž. nė per kíek kamè Dr visiškai. nė po kám nieko vietoje, nebranginam būti: Ta pana jam nė po ko Skd. Kad jūs jo ir bijote... Man jis nė po kam Žem. Mums pinigai nė po kam, by mes linksmai gyvenam d. nė to tíek dar mažiau, juo labiau: Jei ans broliuo nieko neskolina, tai tu nė to tiek negausi Vkš. Jau močiutė nemylėjo, o tėvelis nė to tiek JD853. nė už ką̃ nieko vietoje, nebranginamam būti: Mums tie grybai nė už ką Als. Ka daug užaugo, nė už ką nebuvo tie obulai Als. Savo tėvo tu nė už ką nelaikai Als. nė vienámp; N nieku būdu.
2 nė̃ conj. žr. 1 nei 2: Neturiu nė̃ tėvo, nė̃ motinos Snt. Tep i pradėjom gyvent: karvės, nė arklio, avies, nė kiaulės Prn. Nė aš pirksiu, nė man reikės Grž. Jis man nė patinka, nė nepatinka Grž. Ką vyras padarys: nė̃ jis išskalbs, nė̃ jis išvirs Mrj. Nė su kuo pasitart, nė kam pabėdot Slm. Senovės laikelis prabėgo, nežinai nė kur, nė kaip Vdk. Ėmės, ėmės – nė̃ tas tą, nė̃ tas tą nepaverčia Skr. Jei nenori geruoju duoti, lai būna nė man, nė tau Jnš. Nė jai stovėti, nė eiti Sz. Nė čia reik, nė čia ką [pasakoti] Rs. A dulkės: nė veido, nė nosės, ajei! Vvs. Nesgi nė žiaurus oras, nė nuožmi žvėrys nenugrėsė jų įsikurti girėse S.Dauk. Nė̃ mačius, nė̃ buvus Plm. Nekvietė jų pas save nė vieno ūgio (amžiaus) vyrai, nė sẽniai V.Piet. Nėra rūtų, nė ką skinti, nė vainiko iš ko pinti, nė jaunų dienelių JV79. Neparduok žirgo, nė̃ kamanėlių, aš būsiu audėjėlė (d.) Klvr. Man nereikia nė verpėjos, nė linų ravėjos JV166. Nė tų pamidorų teip daug nori, nė Erž. ^ Nė pats ėda, nė kitam duoda Kt. Nė dėkui, nė išgrauš LTR(Rdd). Nė̃ būta, nė̃ kliūta – sudarė liežiuvius Ig. Nebūk nė saldus, nė kartus Erž. Nė̃ durnas, nė̃ kytras (nežinai, ką daryti) Gs. ◊ nė be šį̃, nė be tą̃ prastai, netikusiai, nevykusiai: Pašnekėjo nė be šį, nė be tą, kaip su nugara Škn. nė be šiaĩp, nė be taĩp neaišku: Daba ma[n] nė be šiaip, nė be taip: nė čia būt, nė namo važiuot Škn. nė be šiám, nė be tám prastas, niekam tikęs: Nė be šiam, nė be tam toks oras Sk. Nė be šiam, nė be tam tokia kalba Grž. nė bū̃, nė bẽ (neišmano, nesupranta) visai nieko: Jis nė bū, nė be neišmano apie mokyklą Jnš. nė ką̃ (kõ, niẽko, nė̃ko) vartojama pabrėžiant sakinio neigimą: Tas mane gumbas ėda, jau nežinau, nė kas bus, nė ką Ašb. Nė jam ūdna (liūdna), nė jam ko, pamislyk, nė Mžš. Šiukšlina, karpo – nė reikia, nėko Mžš. Senovė[je] liuob vėjai lakstytis po trobą: nė sirgsiam, nė nėko Mžk. Nė tei daug, nė nėko to daržo [p]Erž. Nė jis eis, nė nieko Jrb. nė kõ, nė ką̃ visai nedaug: Du vežimai bulvių ant tiek kiaulių tai nėko, nė ką Pš. Iš tokio [ilgo] darbo reikėjo daug padaryt sviesto, o nė ko, nė ką Erž. Šiemet pašaro pas mus nė ką, nė ko Ps. nė kõ, nė kaĩp nėra kas daryti: Kad ano irgi da labai gaila: nė ko, nė kaip Mžš. nė penkì, nė devynì nei šis, nei tas: Pasakė, kad nė penki, nė devyni Rs. nė šiaĩp, nė taĩp 1. niekaip, jokiu būdu: Nė šiaip, nė taip negali jos pasidalyti rš. 2. prastai, nevykusiai: Meistras stalą nė šiaip, nė taip padarė Jnš. nė šíek, nė tíek labai daug: Tai pririnko mergučė pienių nė šiek, nė tiek Erž. nė šiõ, nė tõ 1. nieko: Aš jam į akis viską išpyškinau, o jis nė šio, nė to Jrb. 2. šiaip sau, vidutiniškai: Jam čia klojosi nė šio, nė to A1884,191. Kumelaitė sprauni, nedidelė, nė šio, nė to Jrb. 3. nepritinka: Augesniam žmogui trumpas drabužis nė šio, nė to Jrb. 4. nesmagu: Kai pareini, tai smagu, o kai išeini, tai nė šio, nė to Erž. nė šiõ, nė ver̃šio vidutiniškai: A b[uv]o gerai? – Nė šio, nė veršio Gs. nė šìs, nė tàs 1. neaišku: Nė lietus, nė pagada – nė šis, nė tas Prn. 2. nemalonu, nejauku: Išsivirė valgyt, perbuvo vieną, kitą dieną, jau jam vienam nė šis, nė tas BsPIV41. Kai ims keiktis, tai visiem nė šis, nė tas Gs. nė štaĩ, nė antaĩ nesvarbu, nerūpi: Man nė štai, nė antai, kad tu neturi Skr.
3 nė̃ 3 prs. praes. Jnš žr. nėra: Pas mumis pirčių nė nė̃ Vl. Kaip nė arklio, taip nė BsMtII42. Čia nė̃ kam patarnauti Srd. ^ Su plikiu nė ko pešties, su durniu nė ko barties Skd.
4 nė̃ interj. žr. 5 ne: Nė̃, tu kriūkagalvi! Rdm. Nė, bėri, nė, greičiau versk vagą! sp.

nė sinonimai

nė antonimai

nė junginiai

(ne)paruošta, (ne)tinkamoje vietoje, (ne)prisipažinti, (ne)tinkamoje vietoje, atlikti darbą ne iki galo, beveik ne, būti ne kažin kokiam, daugiau ne, gyventi darbovietėje/ne darbovietėje, jaustis kaip ne savo kailyje, jaustis kaip ne savo kailyje/nejaukiai, jei ne, jeigu ne, kad kažkas ne taip, kad ne, kaip ne šio pasaulio, kištis (ne į savo reikalus), kol ne, mėgstantis kištis ne į savo reikalus, ne Europos kalba, ne darbe, ne darbovietėje, ne itin protingas, ne iš eilės, ne iš tų žmonių, ne juokai, ne juokais, ne kartą, ne kas kitas, ne kažin kas/koks, ne ką suprasti, ne laiku, ne namie, ne namuose, ne nuolat, ne pagal jėgas, ne pagal kišenę, ne pagal nustatytą tvarką, ne pelno organizacija, ne sezono metas, ne sezono metu, ne tarifinė kliūtis, ne tiek, ne tik kad ne..., ne toks geras kaip paprastai, ne toks jau, ne toks kaip visada/visų, ne tos profesijos, ne vietoje, ne vietoje padėti, ne viso proto, ne įprastoje vietoje, ne šiaip kas, ne(be)madingas, ne(be)naudojimas, ne(be)turintis, ne(pa)kęsti, ne(pa)tikėti, ne(pasi)tikėjimas, ne(pri)leisti įeiti, ne(pri)leisti įeiti, neįleisti, negalėti susilaikyti ne-, net ne-, nori ar ne, nė karto, nė kiek, nė kiek ne, nė mažiausios galimybės, nė trupučio, nė vienas, nė žodžio netariant, o ne, pastatyti ne į tą vietą, perstatyti/pastatyti ne į tą vietą, pietauti ne namie, taip ir. ne-, taip ir... ne-, taip pat ne-, tikrai ne, toli gražu ne, visai ne, visiškai ne, vos ne, vos ne vos pasiektas, šaškė (ne dama), šiaip ne taip verstis
ne Europos kalba, ne pelno organizacija, ne tarifinė kliūtis
NE 555, Ne žaidėjo personažas, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

Ką reiškia žodis nė dėkuo nė užgriauž? Visi terminai iš raidės N.

Draugai