valkioti reikšmė

Kas yra valkioti? 1 válkioti, -ioja, -iojo tr. K, J, Rtr, BŽ42, NdŽ, FrnW, KŽ, val̃kioti NdŽ, Kin iter. vilkti. 1. SD400, R, MŽ, MŽ416, Sut, J, M, L205, Š, ŠT207, NdŽ žeme traukyti, tąsyti, tampyti: Válkioja grandinę DŽ1. Neválkiok po stalą šaukšto! Alks. Šuva nučiupo sūrmaišį ir válkioja po kiemą Dkk. Šen ir ten valkioju R310, MŽ415. Biškį pašoks, paskuo anie tą padarytąjį piršlį kars, paskuo ten val̃kios, ves į darželį Lpl. Užmuštas gyvates piemenys dažnai valkiojo, tąsė Vaižg. Keli vyriškiejai, palipusys ant bažnyčios lubų, mėtliojo pro skylę bjaurias lėčynas kipšų, katras kiti, bažnyčio[je] stoviantys, grobstė, draskė, mušė, po šventorių valkiojo M.Valanč. Kiti teipag jį (Jėzų) nu stulpo atrišę už plaukus valkiojo ir aną kojomis myniojo ŽCh184. Pargrįžęs karaliūnas liepė įkaitinti akėčias ligi raudonumo, paskum už melavimą pamotę ant jų – ir valkiot LTR(Ig). ║ intr. braukyti, liesti: Pradėjo su ranka val̃kioti palei koją Akm. ║ volioti: Jis valkioj mane pelinuosu BBRd3,16. 2. R, MŽ, N, NdŽ, Brt žr. 1 valkiuoti: Akėčioms, kurios lenda giliai į žemę, reikia sausesnės žemės valkioti J.Krišč. Jau lyses válkioja Gs. Avižom nereikia válkiot Ig. Eik válkiok, o aš einu sėtų Sv. Čia reikia pirma válkiot, tai paskui sėt Užp. Válkiot ir mažas vaikas moka Kt. | refl. tr. NdŽ. 3. M, NdŽ nešioti ant rankų, rankose, tampyti: Ana mañ’ válkiojo válkiojo an vieną pusę, an kitą [užkalbėdama nuo rožės] Žb. Kamgi čia tą kačioką valkioji?! Slm. Tus mažūsius [vaikaičius] ans (senelis) val̃kio[ja] kaip katinas pelę End. Daba didžiausis vaikas tebė[ra] ant rankų val̃kiojamas Sd. Po Danską vaikščioja, šviesų kardą valkioja TDrVII92. Tatai, matušelė, ašarų tavo jau verpelė privarvėjo, kurią aš turiu valkioti M.Valanč. Kam tą nereikalingą šlamštą valkioti, kai ir savo sunykusio kūno per apstu M.Katil. Matai šitą kaladę, tai ir valkiosi kol gyvas, supranti? BsPIII61. | prk.: Aš taip išalkęs, kad vos ne vos kojas valkioju V.Piet. ║ nelankstant per kelį vilkti (koją): Dvejus trejus metus fronte išsimušiau – koją ir válkioju Slm. | refl. M, NdŽ. 4. NdŽ, Ėr nešioti ar vežioti iš vienos vietos į kitą, gabenti: Nedavė kraut prie namų lentų, dabar, kad nori, válkiok Slm. Senesni žmonys val̃kiodavo pėdelius, surištus statydavo į gubas Sk. Arklius nuvedei sau į aptvarą – ne tų lenciūgų val̃kioti, ne nėko Kl. Su dum traktoriais val̃kio[ja] mėšlus DūnŽ. Kad bebūs palaikiai ratai, tad jau anus paliks mėšlams val̃kioti Plt. | Kai jūs einat par ūlyčią, jūs purvus valkiojat LTR(Ms). | refl. tr. NdŽ. 5. grobstyti, nešioti, vogti: Kas tas lentas val̃kio[ja]? DūnŽ. 6. menk. vedžiotis ar vežiotis kartu su savimi: Val̃kiojo muni, vadžiojo visur – pavargau kaip šuo Krš. Da val̃kio[ja] muni po poliklinikas End. Ale kam reik tą vaiką mažilelį val̃kioti – dar apsirgs End. ║ DŽ1 versti kur vykti, prievarta vedžioti ar vežioti, tąsyti, tampyti: Válkioja po teismus, kalėjimus NdŽ. Jas plikai išdarę valkiojo miestu pagal M.Valanč. Po ligonines aną val̃kiojo Yl. 7. BŽ42, NdŽ nuolat dėvėti, nešioti, trinti: Kam šiokiandiej válkioji išeiginius rūbus? Š. Naujo drabužio neválkiok kasdien DŽ. A ilgai, matysu, tu švarką taip val̃kiosi DūnŽ. Kam tu šventadienes drapanas kasdien valkioji?! Krs. Aš šit mamalės nabaštikės val̃kioju [baltinius] End. Čia yr toks skuduras susiūtas, kad baisiausis – nu i val̃kiok Vvr. Parplyšta tos paputės po dirvas válkiojant Kp. | prk.: Val̃kioju val̃kioju – reiks tą Gedrimaitę imti DūnŽ. Ta merga kaip šliurė – visi bernai ją válkioja Jnš. | refl. tr. NdŽ. ║ L206, KŽ tepti, teršti, purvinti: Válkioti, taškyti, laistyti, tepti I. | refl. Š. 8. prk. be reikalo ar bloguoju minėti vardą, vardyti: Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus I.Simon. Válkioti Dievo vardą KŽ. Tiek metų Dievą val̃kiote val̃kiojo – nesą, o atsirado! Rdn. Tu vardą pono tavo Dievo nevalkiok (piktai nevartok) BB2Moz20,7. Svetimoje katalikų šalyje neduotų dovanai valkioti katalikų bažnyčios vardo A.Sm. 9. refl. SD1189, SD15,130, R, R310,311, MŽ, MŽ415,416, Sut, I, KBII194, M, J, L, ŠT38,126,207,220, Rtr, NdŽ, KŽ menk. bastytis, slampinėti, šlaistytis: Valkiotisi Q574. Valkiotis po svietą N. Válkiojasi su padaužomis DŽ1. Kurių šunų čia valkiojies?! Š. Val̃kiojos toks vienas – pasakų ieškojo DūnŽ. Jaunimas buvo nepaklydęs, patvoriais nesiválkiojo Pnd. Viena būtumi val̃kiojęsys po nibres, būtumi paskutine apšaukta Krš. Boboms tik val̃kioties, o darbo dirbti! Šv. Ko jūs čia, žalčiai, val̃kiojatės, baltoms šlebėms apsivalksčiusios?! Pln. Dyki [miesčioniukai] – i val̃kiojas kaip šunys Rdn. Val̃kiojos val̃kiojos par naktes – i susigavo vaiką Varn. Besival̃kiodamas turi kokią paną pasiskirti Sg. Vyrai, kur neválkiodavos, tai tie i pančių vydavo, i ką Vlkš. Bijau, ka nuval̃kiotumis [vaikaitis] kur, da įkris Gršl. Tik nevelkiatės po tako i naktimis neval̃kiokiatės Kl. Ko tu válkiojies, ar aš viena grėbsiu?! Pnm. Pragėrė viską, o dabar pakiemėm ir válkiojas Pnd. Geria, válkiojasi kab žebrokas applyšęs Drsk. Válkiojas pakraščiais kuliganai, tai obuolius krečia PnmR. Kogi te be reikalo po Pakalnius válkiojies? Lel. Čigonai naktį nesválkioja, tik dieną Plvn. Mokytis tingi, dirbt niekur neina, tik válkiojasi Ūd. Sakau, kur válkiojies šituoj laiku: visas svietas miegti, o tu kap piktos dvasios apsėstas, su tom knygom daužais LKT380(Kč). Gaspadinės kelios dienos nėra, válkiojas Snt. Bernas būtų nieko, tik naktim válkiojasi Br. Válkiojiesi, namo nepareini – jau tavęs ir šunes pradeda nepažyt Mrj. Tai čia, tai čia valkiojasi Ėr. Sako, nesival̃kiok, i nevadys niekas valkata, o ka tu val̃kiojies, nu kai tave vadyt reikia? Rd. Tai kur val̃kiojies, ka namie rast negal? Škn. Neval̃kiokias po sodą, nepjudyk sodos šunų! Pln. Nesiválkiojo žmones tep – nuo vaiko dirbo Pjv. Užsimegzk an juostos mazgą: ka man nesválkiotai naktimi! Pv. Miestely jomarkas, tai ir valkiojasi, ieškodamas progos burną išmesti LzP. Vaiduliais tai būną tie patys velniai, kurie ant žemės valkiojasi BsV237. | Nėkas nėra: šunys bei zuikiai val̃kiojas į tą girę Vyž. Užuodę briedieną, valkiojosi staugė vilkai A.Vien. | prk.: Po krūtinę bados i bados [skausmas], jei ne – į galvą, jei ne – į žandą, kaži, a tas pats val̃kiojas? End. ^ Ir valkiosis kaip nekrikštyta dūšia J.Jabl. Darbo nusitvertum – válkiojiesi lyg pantis pievoj Vlkv. Válkiojasi be darbo, lyg šuva pašautas Ig. I val̃kiojas kai meisininko šuo NmŽ. Val̃kiojys kaip avis be kepenų Dr. Aš seniau į dangų žiūrėjau, o dabar po žemę valkiojuos (šluota) Lnkv. ║ artimai draugauti, nuolat susitikinėti, vaikštinėti, šlaistytis su kitos lyties asmeniu: Válkiotis su mergina NdŽ. Du metu válkiojos – apsiženijo Kdn. Turia baigt mokyklą, o nesival̃kiot tei [p]Jrb.
2 ×válkioti, -ioja, -iojo tr. NdŽ valku, kočėlu lyginti (drabužius): Rankoje laikė krestelę su skalbiniais, kuriuos buvo nusinešusi valkioti Db.