žiaurus reikšmė

Kas yra žiaurus? žiaurùs, -ì (4) Š, DŽ, FrnW 1. G122, LsB259 šiaurus, žvarbus, šaltas (apie vėją, orą): Žiaurùs vėjis pučia, t. y. sausas ir šaltas J. Žiaurùs žiemys vėjas J.Jabl. Nu i kovas savo kėpį iškepa, dar pasirodo, kad ir ans galia būti žiaurùs Kl. Gi vėjai tokie žiaũrūs, žiemys vėjas ka duoda! Bsg. Žiaurùs vėjas, kurs akis ir veidą supučia Bru. Kožnas čia numano, jog tos girės buvo jiems ne vien pirmąja pastoge ir uždanga nu žiaurio oro, bet dar klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis buvo paklėstas S.Dauk. Nieko kito nematė kaip tiktai akminį ir [v]andinį tyruojantį ir žiaurius vėjus ant degėsais žvylančius S.Dauk. Bet ne tiktai peno reikalauja kūnas, … reikia jam ir aptaiso, nes žiaurus oras užgauna jį smagiai A1884,218. Kokia žiaurì naktis: slidu, vėjas Mžš. Sunykus miškams, pustys žiaurūs vėjai, upės nebeturėdamos gana prieplūdžio nuseks ir išdžius A1884,269. Sugrįžusi namon, ji nei kiek nebijojo žiauraus oro ir sunkaus darbo, bet dar spėjo sustiprėti J.Sav. Sunku būtų pasakoti visas tas nelaimes ir vargus, kuriuos teks iškentėti nelaimingajam ančiukui per visą tą žiauriąją žiemą J.Balč. Atrodo, neturėtume šalti žiemą, nebent labai žiauri žiema būtų rš. Tai šalti vėjukai būsią ir dienelės žiaurios rš. žiaurù n.: Šiandie žiaurù buvo: ir oras, ir vėjas šaltas Bgt. žiaũriai adv., žiauriaĩ NdŽ: Rytiniai vėjai pūtė kuo žiauriausiai šlabdrabą į veidą I.Simon. Rudenio vėjas žiauriai įniko gelnyti juodą medį sode E.Miež. 2. NdŽ, KŽ piktas, griežtas, bejausmis: Oi mama buvo žiaurì – mušdavo Jrb. Ji (pamotė) buvo tokia žiaurì: vaikus vijo iš namų Rg. Mokino labai gerai, bet labai žiaurì buvo Klvr. O tas tėvas didliai žiaurùs Vkš. O mūso tėvas buvo žiaurùs, tas vaikus mušo Trk. Jis labai žiaurùs darbinykam buvo Šd. Naujiejai viršininkai žiaurì, pikti i neteisingi Rdn. Labai buvo žiaũrūs ponai – plakdavo Glv. Daba žiaurì: piktų žmonių laikai, nebė[ra] atjautimo Krš. Mes pasidarėm žiaũrūs per karus Vrb. Papuola tas užstovas labai žiaurùs, tai rėkia an mažesnių [piemenų] Imb. Vokietys žiaurùs buvo Pns. Vokiečiai buvo žiaurèsniai, mes tų rusų tiek nematėm Erž. Tai carų buvo toki kazokai, labai žiaũrūs buvo Snt. Nebūk žiauri ir nesielk su manim piktai, kai aš atėjau su geru žodžiu V.Krėv. O koks žiaurus, kokių baisių jis norų! Vd. Žiaurūs asmenys paprastai negailestingi ne tik žmonėms, bet ir visoms gyvoms būtybėms rš. Palikau aš viena šiame žiauriame pasaulyje rš. Kas nori ką apginti, tas turi būti žiaurus J.Gruš. Ada stengėsi laikytis laisvai, tartum būtų sėdėjusi ne prieš žiaurų tardytoją, bet prieš gerą pažįstamą V.Aln. Turbūt žmogus žiauriausias yra tiems, kuriuos labiausiai myli, gerbia J.Mik. Jos (poeto H. Radausko pastabos) buvo žiaurios, bet teisingos A.Škėm. Žiauri močekėlė, netikra motinėlė LTR(Kt). ^ Geresnis tėvas, kad ir žiaurus, nekaip patėvis, nors būtų kaip cukrus saldus KrvP(Vnd). Geras, kai skolini, žiaurus, kai skolos reikalauni KrvP(Al). Narsus nekalba apie narsumą, nesigiria, žiaurus negalvoja, kad žiauriai elgiasi V.Krėv. Yra pastebėta – juo žmonės didesni, juo jie žiauresni J.Balč. žiaũriai adv.: Ale ka tei būtų žiaũriai būt pasakę – nėko [p]Erž. Pasakai ką, tai tas atsako žiaũriai Pgr. Mokinties reikėjo gerai, ot bausdavo jau žiauriaũ kaip dabar Kv. Dideliai žiaũriai visi škandalijos Trk. Aš dar nesu matęs, kad žmogus visiškai niekuo dėtą taip žiauriai pultų J.Jank. Žiauriai turėjo būti baudžiami be leidimo medžioją valstiečiai LEXVIII115. Jakštas žiauriai ir beatodairiškai puolė jauną poetą, kaltindamas nedovanotinu modernizmu B.Sruog. Iškėliau keletą ydų, bet prabėgom ir ne per daug žiauriai, apeliuodamas į tai, kad poetas jaunas A.Škėm. Žiauriai žiūri blogos akys ant mano lopšelio (d.) Rod. žiaurỹn adv. KŽ: Žiaurỹn eiti NdŽ. ║ puolus, agresyvus: Vieną veršį (bulių) fermoj nušavo, ką jis žiaurùs – keli vyrai nepaėmė Vlk. Ir bitys yr žiaũrios, piktos yr, taip įpykę Vgr. Tas kranklys labai žiaurùs: antį pasigavo ir jau in kuprą ėda Ūd. 3. baisus, siaubingas: Mat toks žiaurùs atrodo, kruvinas, neapipraustas Trk. Jis pažiūrėt labai žiaurùs, tai kaži, a geras žmogus Jrb. Žiaurus dalykas vėžys Vrn. Ui ui ka žmoguo tura būti toks amžiaus galas žiaurùs Ms. Beveik manyčiau tuo bjauriu rėksmu žiaurus mum apsisakė mūsų laikas Vd. Naujas grabelis – žiaurieji nameliai, siera žemė – tėvykštėlė LDDIII590(Sn). žiaurù n.: Čia žiaurù pagalvoti – vis tiek ne žmogus Trk. Žodis po žodžio – žiaurù pasiklausyti Akm. žiaũriai adv.: Kareiveliai antai vargšeliai, didliai žiaũriai buvo veizėti Trk. Ne pasikorė, al’ dar žiauriaũ – susidegino Mžš. Tiek mums žiaũriai pasidarė, ka varna viščiuką pagnybo Kl. 4. LL11, LEIII294 nuožmus, negailestingas: Kraštą buvo nuskurdinusios žiaurios kovos su vokiečių ordinais rš. Vidurio Europoje dėl žiauraus trisdešimties metų karo kilusi epidemija 1652 m. pasiekė Lietuvą rš. A tu drįsi ką sakyti priš karūmenę, žiaurì buvo didliai Gršl. Žiaũrūs laikai buvo Grv. Iš jo kalbų ji suprato, kad sukilimas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bus numalšintas kuo žiauriausiomis priemonėmis V.Myk-Put. Jis tai sako, matyt, tik nenorėdamas tikėti žiauria tikrove rš. Likimas jei jau pradeda juoktis, greit pradės ir tyčiotis. Taip, tik likimas, žiaurus ir slaptingas, kas daugiau L.Dovyd. Gyventojai … baisiai buvo kankinami vargo, neturtės, būdą ir įpročius turėjo didžiai žiaurius A1885,313. žiaurù n. Užv: Kaip žiaurù, kaip baisu – tus vaikus išdaužė, išmušė Gršl. Kai karas buvo, tai karas, o po karui tai labai žiaurù Pnm. žiaũriai adv. Žb, žiauriaĩ: Kap jis žiauriaĩ puolės in tą žmogų! Vrn. Muša žmoną vyras, al’ kaip žiaũriai Varn. Ka tu tokį dorą žmogų galėjai nukankinti, teip žiaũriai nužudyti! Gršl. Nemūčijo anų didliai žiaũriai Sd. Vokyčiai žiaũriai elgės, anie daug žmonių iššaudė Žr. Žiaũriai jau, geriau tokių laikų kad nebateitum Yl. O ten reikėjo an štikų varpyties, žiauriaũ nereik Kal. 1818 m. Vilniaus universitete prasidėjo garsusis filomatų ir filaretų judėjimas, kurį 1824 m. carinė valdžia žiauriai nuslopino LKV381. Jotvingius kryžiuočiai beveik visai išnaikino: žiauriausiai nusiaubtą jų kraštą pavertė dykuma rš. 5. G122, Š, FrnW šiurkštus, žiaudrus: Sprogsta [apynių] lapai, kurie yra didoki, tei pat žiauri [p]S.Dauk.

žiaurus sinonimai

žiaurus junginiai

  • blogas/žiaurus elgesys, žiaurus elgesys, žiaurus ir žeminantis elgesys, žiaurus nusikaltimas
  • žiaurus ir žeminantis elgesys
Ką reiškia žodis žiaurybė? Visi terminai iš raidės Ž.