jis reikšmė
Kas yra jis? jìs, jì pron. pers. (kalbant apie trečiąjį asmenį) K; joji Gmž; jój; jijė̃ Vl, LB180, jìjė; jiji K; jìji An; jijiẽ K, jìjie; jisaĩ; jisaĩn Vb; jisaĩno, jisaĩnos, jisaĩnainos Kp; jisas SGI14; jinaĩ Vl, jiñ Pc, jýnai Pnm, jìnai Ds, jinãjos Rm, jy•naino Slm, jýnainos Kp: Jis milžinas prieš mane J.Jabl. Jis prakaitą į Putnos žemę liejo T.Tilv. Petras, jis nieko žmogus Ėr. Kur tau jìs klausys Gs. Jis be jis, bet toji (toji boba) labai nevalyva (nelemta, nedora) J.Jabl. Siuntė jis du pasiuntiniu BPI1. Paėmė tą lempą, kur ji labai gera buvo J.Jabl. Dėl to ji lūžo, kad laiba buvo, alyvužės šakelė JV450. Kiba jój kojas atšalo? Vrn. Joj, našlelė, be gaidelių kelias Vlk. Joj nenori eiti Mrj. Lenkių buvo joj mokytoja Viln. Juk ir mums joj giminaitė Gmž. Jijė̃ ir įžiūrėjo tą žiedą ant jo piršto Sch194. Sako, kad jijė̃ ligonis, vos išsikasė, dabar nepaeina Srd. Jijė̃ nebalina drobes J. Jijė̃ nemoka verpti JV1088. Jìjė sirgo ilgą čėsą LB79. Tai jìjie ma[n] bus geriausia (d.) Brt. Jisaĩ atvertė žodį, t. y. atgal atsakė J. Jisaĩ eina namo Vlkv. Ėjo jisaĩ šokti, liepė jai dainuoti JD1041. Jisai gul Mž195. Jisai pažeistas žaizdomis yra DP170. Rėkdamis jisaĩn išbėga BM81. Buvo jisas razumnas gaspadorius Ant. Jinaĩ tokia murklonė, t. y. vis tyli J. Tie ... prašo, idant jinaĩ priimtų ant nakvynės BM278. Ar jiñ (siūlė) bus į apačią? Pc. Jìn neištarė per čielus metus nė vieną žodį BM183. Jìn dėl jinumo te buvo (plg. dėl buvimo buvo) Grž. Aš važiuoju veselios (į vestuves), o jy•naino (ji, mano pati) nevažiuos: truptį serga Slm. jõ, jõs gen. jõjo, jõsios; jõnai, jonainõ, jonainõs, jõvai: Aš jõ neatsimenu K. Mūsų laikraštis, pradedant nuo praeitųjų metų gruodžio, kiekviename numeryje vienaip ar kitaip pažymėdavo krizės vystymąsi ir pragaištingus jos veiksmus rš. Jo paliept negali K.Būg. Dėl jo čia tiek darbo turime J.Jabl. Jo dėlei ir mes atėjom J.Jabl. Jõ prižadas sulig slenksčio Ds. Jojo nerasi namie: į miestą išvažiavo Kt. Jo ne visi namie (nelabai protingas) Krn. Gal jõs buvo (jai buvo žadėtas) vyras Ėr. Jos ir buvo protas ir galva! Vlkv. Tu jõsios darbeliais besigerėsi JV367. Neisiu namo, nebūsiu jonai NS400. Užu jonai gerdėjystes AruP13. Tujaino būk pryteliu jonai srš. Ar jonainõ (ir jonainõs) čia kepurė? Kp. Tujaino šiandieną bėgi nuog jo ir jonai namų srš. Ir atskrido 3 gegiulės pilkos; viena puolo gale jo galvelės, antra puolo prie jogu širdelės (d.) Prng. Kaip tas žmogus pribuvo, karalius klausia jõvai BM178. jám, jái dat. Gs, Slm, jaĩ K, Lp, jámjam Lkš, jė́jai VIkv, jãmi, jãmui K, jãmu, jamug: Jam rašė seserys laišką iš kaimo P.Cvir. Šakos jám lūžta po kojų Ėr. Dabar jám kaip saulė užtekėjo Ds. Ilgai neina valgyti, jám bulbės atauš Ėr. Jį mušė, mušė, kiek tik jám lindo Vlkv. Jam dukrytė vakar atsirado J.Jabl. Jam vakar šoną skaudėjo J.Jabl. Prie jám ir pradėjo, ir pastatė mokyklą Ad. Jám net pirštinės zomšinės! Ds. Jam norisi biškį valgyti Lnkv. O jam auga duktė Jrk77. Jam 20 metų amžiaus tebuvo Tvr. Jam žemė sukos, kojos painiojos, akys mirguliavo Žem. Iškratė jam visus kaulus MPs. Jam išeinančiam dureles uždariau rš. Kas tu jam? J.Jabl. Tai tu jam teip padaryk! Ds. Jam šnekėt, kaip žirnius į sieną bert J.Jabl. Nepriešinkis jam SD183. Dėkavodamas jam DP5. Nėra jam nė vienos formos, nei gražybės BPI417. Jái vis tiek – ar sakai, ar jái nesakai Bs. Ar tu jái sakęs, ar nesakęs – neklauso, ir gan Slm. Duok tu jái, ko prašo Slm. Duoki jái kokį obuoliuką Iš. Pas žąsį grūdo negausi, ba jaĩ reikalingas Lp. Jai žiponas be kalnieriaus O. Aš pasakysiu jámjam Lkš. Davė jė́jai gerti LB14. Visokią jami meilingumą rodyt DP513. Ir nupliko jãmui kakta JV766. Tuoj aš seksiu jamui KlvD184. Tepadest jamui Ns1833,1. Jãmui reikia makaro, kad jisai taip daro J. Mergos ... jãmui pavydėjo JD107. Norėjo ... jamui garbę duoti Mž245. Po jamui DP504. Padarysiu jam pagalbą, vertą jamui Vln50. Geresn jam, idant jamui pririštas būtų akmuo MP6. Kaip lietvokas (lietuvis), tai jãmu sunku gudiškai Dv. Kad žinočia, kad atjoja, kloč aš jamu patalėlį NS979. Bylojo jamu VlnE126. Tada sakė jamu kiti pasiuntiniai BPII42. Jamug ... tesi garbė DP433. Nėr kam po jám gu kukuoja (d.) Prng. jį̃, ją̃ (jį̃jį, ją̃ją) acc. K, jįnaĩ, jąnai: Mačiau jį mieste Gs. Visi jį klausė, kam tie balkiai Jrk31. Stum jį nuog krėslo FrnS9. Išgirdęs apie tavo bėdą, ir aš parašiau apie ją dėdei J.Jabl. Ją (mergą) kitas liepė nupešti vištą K.Būg. Jijė jį̃jį apdavė J. O aš šaukiau, neprišaukiau aš jį̃ JD474. Mergytė išėjo, jįjį pasveikino JD615. Aš martelę nulenksiu, ją jupele apvilksiu JD694. Siunč ją į didelį katilą vandenį nešt BM266. Ar tu jįnaĩ pažįsti? Slm. Jįnai myli AruP13. Ir išleidė jąnai Kp. Ką gi man užu jąnai duosi? srš. juõ (júo, júoj), jà (ją́ja, ją́j) instr. K, juõm, juõmi, juomì K, juonai, jąna: Žodis – ne darbas, juo sotus nebūsi TŽIII376. Tu juo nesijuok J.Jabl. Ir aš su juo džiaugiausi J.Jabl. Su juo nesibark J.Jabl. Neprasidėk su júo – tik bėdos prisidarysi Gs. Reiks tau su juo eiti LB168. Sesulė ... tik su juoj kalba L.Gir. Pirmiausia įveda diedą ir su júoj šoka polką Dv. Su ja pačia buvom turgely Grž. Ant ateina jau Mikėlės didelė šventė ir su ją́ja podraug bjaurybės rudenio šlapios K.Donel. Jau kelinti metai su ją́j pasižįstu Iš. Šuo, gindamas gyvatę nuo vaiko, pjovės su jąj BM151. Susišnekėjo su jąj ženytis LB256. Pradėjo kalbėt su juõm BM172. Liepė ... eit su juõm LB210. Atjo[ja], atjo[ja] viens bernelis, po juomi šoka bėrs žirgelis JV300. Juõmi dėta (būdama jo vietoje) taip daryčiau J. Tu juomì nedėvėsi JV680. Su juonai AruP14. Aš su jąna vienų metų Slm. jamè, jojè loc. K; SPII214, jamęje, jam Ev, jamyje BPI363, jamyj, jime: Nieko jame nepaprasto nebuvo P.Cvir. Jame gyvename DP220. Ir būčia atrastas jamęje AruP165. Čystas puodas, jamyj tik valgyt gamint, o ne šuniu duot ėst Vrnv. Jei daržą turime, tad bevelijame jime turėt obelis, grūšias DP558. Melo jime nėr DP585. jañ [i]į jį: Tavo aruodas sparnas, daug lenda jañ javo Dv. Daug pridėta jañ Dv. Innešk ušėtką primenėn, o tai jañ prisnigs pilna Vrnv. Geras kašikas, jañ nereikia dėt molio Vrnv. jang pas jį: Kang yra kiaušinių? – An jang Grv. Aš jang buvau pusę metų Grv. jamimp, jaip, jamip, jámpi, jamp jame, joje: Daug jamimp atpirkimo Mž477. Dovanas ... jamimp sančiąsias AruP163. Nėra veizdėjimo ant personų jamimp Vln43. Jamimp visų akys paduksį guldžia DP207. Tiesos jamimp nėr DP236. Tur nuopelną jamip DP561. Mes ... negalime ... gyvent jamip DP237. Kas jámpi (tame mieste) būtų to vertas? Bru. Nėra meilės tėvo jampi AruP178. Kalba jampi su juo AruP85. Jampi gyvena BPII88. Jampi pačiamp dėjos SPII214. Įgysime jamp DP222. Jaip gimęs AruP129. Ką turėjo jaip ... veikt DP47. jopi, jospi SP219, jop, josp į jį (ją), pas jį (ją), prie jo (jos), jo (jos) link: Skubinos jopi su visu širdingumu Kel1881,50. Ranką jopi ištiesti ir jį išgelbėti Ns1857,6. Visi jopi teka DP18. Jopi turi laikytis BB5Moz10,20. Jospi visa ir grįžta Vd. Žmones, jop šaukiančiąsias BPII5. Jus siunčiau jop DP168. Jop ateiti galiu Vln19. Dieną ir naktį jop šaukia Ns1858,2. Žmonės jop veržėsi AruP121. Negal išsikalbėti tarydamas: „Kas man jop (dėl jo, su juo)?“ SPII53. Josp žodį ištarė AruP109. Josp prieit DP180. jiẽ (jiẽji, jiej, jiẽjai, jiẽjie), jõs (jõsios) nom. pl. K, jaĩ; M, jėnai (= jienai) AruP14: Vakarykščiai jiẽjie buvo susitarę ateiti čia J. Tegul pažiūri, o jiẽjie nežiūrėjo Vlkv. Jiej lygiom pamainė Alv. Aš ... išleidau ... paslelį pas ... giminėles, kad jiej susirinkt TŽI282. Ir žemėj užkastus jiẽjai atrasdavo Alvt. Ne dykai jiejai duoda: mes ten buvom ir dirbom Grl. Jiejai susitarė su Virpšos pulkeliu užsilikti V.Piet. Kad jiej (linai) būt gerai atsigulėję Lp. Jėnai (= jienai) iš to gyvena srš. jų̃ gen. pl. K, jųjų, jųnai AruP14, jų̃vai: Reikia sustiprinti sėklų paruošimą, jų kokybės tikrinimą sp. Ar jų kas ateis? J.Jabl. Jų gimė aną dieną sūnus J.Jabl. Jų̃ lapais, jų̃ žievelėm arba šaknia kieta nuo ligų ir padarų gydžia visą svietą A.Baran. Parodė sunkybę jųjų SPII75. Kaip dukterys paaugs, išleisiu ing svietą ir nė kokio užpelno nuog jų̃vai neapturėsiu BM178. jíems, jóms dat. pl. K, jíem FrnS9, jiemis AruP46, jiẽmu, jiẽmus K, iemus, ims, jėm, jėmis, jėmus; jóm, jomis, jõmu, jomus: Į namus jiems buvo netoli P.Cvir. Nebaisus joms mažas šaltelis J.Jabl. Vaikų jiem nebuvo Lnkv. Jei būt jiems ant pagalbos saviškiai neatjoję Vlkv. Davė bulbų jiẽmu visiemu Dv. Jau jiẽmu vis vientara Dv. Bėrė jiemus kviečių saują JD1310. Reik jiemus dovanėlių JD261. Didei iemus (= jiemus) paskanėjo BPII27. Atverk jiemus iždą SPII211. Jiemus nebuvo tatai naudinga DP216. Davė jiemus Vln68. Daug ims (= jims) kalbėjo O. Tarė jėmis (= jiemis) AruP47. Byloja jėmis (= jiemis) BB1Moz1,28. Ką piemenys jėmus (= jiemus) sakė brš. O tai neklausymai mergaičkų – ar tu jóm sakęs, ar ne! Slm. Be prilyginimo jomis nekalbėjo AruP47. Davė jõmu po kupkelę Dv. Jomu (tomis girnomis) mala grikius Dv. Kuris tarė jomus Ev. júos, jàs acc. pl. K, jáis, jaisias, jinas: Nuvežė júos namo LB190. Netikėtai susitikau du draugu, o mačiau juos tik prieš keletą metų Iš. Kam tu jas (antis) sodželkon grūdi (varai)? Vb. Tegu jáis kur galas táis mergas! Gs. Aną metą antys ma[n] tiek dasiėdė, tai aš jáis ir iškasavojau Iš. Kas jais suieškos, tai su tais apsiženys LB248. Balta pieva, juodos avys, kas išmano, tas jáis gano (raštas) MitII23. Pasakykie tu man, iš kur tu jaisias (žuvis) imi? rš. Mes, matote, papratę po jaisias (girias) valkiotis V.Piet. Jinas (tiesas) būk tai turėjo atnešti pati gamta AruP15. jaĩs (jaĩsiais), jomìs instr. pl. K, jom: Su jaĩs lengviai nesusitarsi Slm. Atjo[ja] broleliai per lygų laukelį, po jaĩsiais žirgeliai vis šokinėja JV539. Ot sparčios [linų] rovėjos– su jom nelabai kas paraus! Slm. Pažįstu abi [seseris]: su jom kartu mokyklon ėjau (mokiausi) Slm. juosè, josè loc. pl. K, jõs: Gyvensiu juose DP237. Tušti namai ..., kad juose negyvena SPII73. O kad tu pamatytum, kiek jõs (balose) varlių! Slm. juosna, josna, júosan Grv, josn į juos (jas), pas juos (jas): O čebatėliai, kad gaila būtų juosna ir apsiauti – mažučiai, bukučiai rš: Prileisčiau juosna žvėrių, įvairiausių paukščių rš. Juosna sugrįžta SPII73. Ne patys josna įsimeta SPII11. Josn' neimpuldinėtumbime DP188. juosemp pas juos, juose (vietai žymėti): Juosemp visus savo gyvulius radau J.Jabl. Juosemp užtekėjo saulė tiesos DP40. jumpi, junpi Gaig156 į juos (jiems), prie jų: Atėjęs jumpi, kalbėjo su jais BPII46. Tarė jump Vln62. Niekad jump negrįžta DP162. juõdu, juodvi, jõdvi, jiẽdu, jiẽdvi, juode du. jie abu: Juõdu lentas kraudavo Vl. Juodu abu dirba darže Lnkl. Tikt dyvai klausyt, kad juõdu pradeda zaunyt K.Donel. Du brolyčiai keliu joja, juodu jodami sudūmoja Ls. Beeidami susišnekėjo, jog reikia juõdviems persiskirt BM236. Juodum suderėjus ..., ant rankos pradavės TP1880,48. Juodvi pietus virė Vl. Jiẽdvi atėjo šokti J. Jiedvi abidvi mokėjo šnekėti VoK131. Ko jodvi baras? Vl. Jõdvi išėjo namo Kt. Kur jiedvi siuntei? Vl. Jiẽdu du būdavo Srd. Jiedu į girią išvažiavo Vl. Jau vakar jiẽdu žadėjo ateiti Šk. Eidami susitiko lapę ir pradėjo pasakoti, kaip jiedum (jiedviem) buvo S.Dauk. Su jiedviem aš pasikalbėsiu V.Kudir. Su jiedviais atėjo ir jų tėvai rš. Juode darė, kaip paliepta buvo Ns1858,3. Jėdu (= jiedu) išėjo in girią BsPIV21. Staiga jųdviejų akys susitiko, ir juodu vienas antrą suprato be žodžių A.Vencl.
jis junginiai
- jis (jam.) tikriausiai, jis (jam...) tikriausiai, jis ir pan. ir musės nenuskriaus, kad jis