tai reikšmė

Kas yra tai? 1 taĩ conj. Rtr, DŽ, KŽ 1. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su sąlygą reiškiančiu dėmeniu: Jei negali, taĩ ir nepradėk NdŽ. Jagu rankos kojos baltos, taĩ ne darbinykė Slm. Jeigu ant lytaus, tai vištos neina anksti tūpt LKKIX154(Jrb). Jei palis, taĩ atolas ataugs Dg. Jei būt negydę, taĩ jau būt užkasta i apverkta mergaitė Ss. Jei tik gauna pinigų, taĩ laksto ir pijokauna Ūd. Jeigu klauso [vaikai tėvų], tai gal pamokyt Grz. Jei mėzdra nuo kailio lupas, tai išimdo [kailius iš raugo] Žrm. Muštokas retai kada pasirodo, bet jeigu ateina, tai tik su naujienomis I.Simon. Jei pakavoja pinigus ir užkeikia, taĩ jų nepajema Žl. Jei katė ėda žolę, tai bus lietaus LTR(Ldvn). Jei gaidys gieda iš vakaro, tai bus oro atmaina Bd. Kad tu nuobažnas būsi, taĩ tau gerai eis K. Kad smertis ant nosies, dūšia gerklėj, tai mirs ans J. Kad aš nueinu (būčiau nuėjęs), tai padarysiu (būčiau padaręs) LKKXI227(Trak). Kad senasis [raktas] buvo geresnis, tai su tuo ir rakyk LMD(Grz). Kad bus, taĩ ir su žolėm ištrauks karosiokų Ob. Kad yr, tai ir bus Sln. Kap kiaulėm, tai bulbienė, o sau tai grūdielius Rod. Kad siųst[ų] mus, taĩ Zarasuos Dgp. ^ Jei veja – tai bėk, jei muša – tai rėk PPr192. Jeigu nerūgo, tai ir nekepė Rdm. Kap mokytas, tai diena, ė nemokytas, tai naktis LTR(Str). Kad pavogė arklį, tai ir balną pridėk NžR. Kad teta būtų su ūsais, tai būtų dėdė Mrj. ║ sujungiamasis jungtukas ta pačia ar panašia reikšme: Atejo mirties liga, tai ką padarysi Šmn. Bent kiek ne po juo, tai ir atstato lūpą Skdt. Jau mes, vaikai, susenėjom, tai ko iš momos norėt Slk. Mergytės nešta, tai valgysiu ir abrūseliu nusišluostysiu StnD6. Išgėrė butelį, taĩ jau riebus gaidys; išgėrė pusę, taĩ jau kūdas (girtesnis giriasi daugiau) Ob. Kai vyrai, taĩ nelabai kur; kai mergos, moterys, taĩ sueidavo su kalavartais Pnm. 2. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su veiksnio šalutiniu sakiniu: Kur jau pačios pirmosios [nuošukos], taĩ maišai, antrosios – taĩ paklodės va kasdienės būdavo Kp. ^ Kas kitam pavydžia, tai nė sau neturia Jrb. Kas iš vežimo išpuolė, tai jau ir prapuolė LTR(Al). Kas bagotesnis, taĩ razumnesnis buvo Sug. Kur tavo bus, tai ir ežiom atropos LTR(Ppl). Girioj gimęs, girioj augęs, kas prie jo eina, tai galvą lenkia (svirtis) LTR(Jd). 3. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su nuolaidos šalutiniu dėmeniu: Kad kas ir regėjo, taĩ nesakė, bo bijoj[o] Asv. O vyresnieji kad ir pamato, kad ir subara, tai maža bėda A.Vien. 4. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su laiko šalutiniu dėmeniu: Kai žydžia, taĩ pačios žolės (tinka rinkti) Ad. Kap dabūsi manump metump, tai itep neūtarysi LzŽ. Kai ginas, taĩ kanda [gyvatė] Aps. Kap nugysim karves grikienon, taĩ daugiau pieno duos LKT356(Šumskas). Kap reikia, taĩ išdirbdo kailius patys Rod. Kap nėra linų, taĩ nėra ir darbo [moterims] Asv. Kap papranti, taĩ nieko Al. Kap padaboji, taĩ moteris nieko Rud. Kap nori miego, taĩ ir an kūloko minkšta Rod. Kai tik reikia, taĩ visada nėr Trgn. Kai mažas rėkia, taĩ baika, o kai senas, taĩ neskenčia klausyt Ob. Aš tai kai sėdžiu, taĩ sėdžiu, kai lekiu, taĩ lekiu Slm. Mažoja [duktė] kai prilips, taĩ jos neatsikarašysi (neatsikratysi) Slk. Tie gaidukai išstypę, tai kai tu juos nupeši, tai bus tik vienos kinkos LKT179(Jrb). Kol galima praeit pro peles, tai ma jį galas Prn. Kolei tekėsi, tai gal koja žugis Pls. Neklausai, taĩ nepadėsiu, kai į bėdą įpulsi Mrj. Ale kolink numirė, tai ašen pasenau KlbIV156(Vdšk). Marti ilga nosia: kaip par priemenę eis, taĩ užklius Slm. Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt. Jau kai Dievas duoda, tai ir dribteli, dėde Džiugai J.Avyž. 5. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su priežasties šalutiniu dėmeniu: Kadangi sakėsi nieko jai neskauda, tai šešuras paliko jai krepšį šviežių svogūnų ir liepė supinti juos į kasas A.Vien. Gal agurkai, kap žolėj, tai nesušals, kad ir šalna? Pv. Kap savo parapijoj, tai galima suskalbėt Pls. Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl. Kol dar kojos neša, tai eini Kpč. Kai mokykla pašonėj, tai ir leidžiam vaikus Kair. Atvažiuoja, daug nori [pasogos], tai kai nėra tiek, neduoda, i neina jau Pb. ^ Kai buvai jaunas, tai būsi ir senas LMD(Vlk). ║ sujungiamasis jungtukas ta pačia reikšme: Su malkum sunku, taĩ anglims kūrenam Rs. Maža duonos, taĩ dairykitės, kad būt Asv. Priemenė didelė buvo, tai te ir kiaulės, ir avelės buvo JnšM. Mane mama paliko antarų metelių, taĩ nemačiau gero gyvenimo Rod. Ganiavos neduoda ir šaro, taĩ ir nelaiko avių Rod. Čebatais apsievę, taĩ nepadalgis kojų Švnč. Jau dikti antukai, tai plauko LKT197(KzR). Šūdan koją ką įkiši, tai geriau neik (netekėk) Alks. Gal pakartus buvo, tai anas nevalgė agurko Ob. Tas bites barstai su žirnių miltais, tai jos nebegali išskrist Sk. Bet juk žmogus esi ne gyvulys, tai ir galvoji, ir rūpiniesi I.Simon. Durna galva, tai ana nieko neišneša LTR(Grv). Bet tik nemuša per galvą, tai ir lenda V.Krėv. Da negulam lovoj (nesergame), taĩ da linksma gyvent Stk. ^ Pirma savę mesk, taĩ paskum rasi (padaręs gera, sulauksi atlygio) Pv. 6. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su būdo šalutiniu dėmeniu: Kad eina, tai kiaušinis nuo galvos nenukristų LMD(Šl). Kaip yr, taĩ teip ir gerai Šmn. Jau dabar kaip gerai gyvena, taĩ maž ir danguj geriau nebus Ob. 7. kartojamas sujungiamasis jungtukas vartojamas išvardijant: Taĩ tas, taĩ tas rūpi Dglš. Reikia tęsiotis tai šen, tai ten LKKVIII164(Zt). Tai tai, tai itai – vis reikia ir reikia Grv. Anas suūtarijo taĩ tai, taĩ itai LzŽ. Taĩ linai, taĩ daržai, taĩ bulbos apkasdyt Asv. Taĩ cukraus, taĩ duonos, taĩ to, taĩ to nuperka Arm. Vis nėra kada – taĩ bulbės, taĩ burokai Ėr. Tai paėmė į karą, taĩ tep žuvę Vlkv. Tai gyvulį išsiaugina, tai šią, tai tą – teip ir pragyvena Všn. Taĩ pas vieną žmogų buvo, tai pas kitą Al. Taĩ ir pati neišsirenki: taĩ šleivi, taĩ kreivi, taĩ kuproti Pun. Ot, kap senas: taĩ sveikas, taĩ serga Pv. Anas tai vakare, tai iš ryto vis dirba LKT289(Ker). Tai siuvinėdavau, tai tei ką po namus dirbdavau [p]Vl.
2 taĩ adv. NdŽ, KŽ tada: Tai dar viežlybų kaimynų beigi bičiulių gėdėtis ir juos išpeikt nei viens neprivalė K.Donel.
3 taĩ prt. Rtr, NdŽ, KŽ; Q284, L, M 1. žodžiui, junginiui ar sakiniui pabrėžti, išskirti: Kad taĩ ratavotų, ale juokias, ir tiek Lel. Kisielių virdavo taĩ katile LKT340(Krd). Su tuo vaiku tai gyva bėda KlbIII22(Lkm). Senam taĩ jau šalta Nmč. Grybus taĩ rinkom ir džiovinom Pls. Nauji [marškiniai] taĩ kietūs, o sunešioti taĩ minkštūs Rod. Va apdžiovintas sūris taĩ labai gardus Grv. Pritryniau kunodų an blynų ir jau taĩ reikia blynus kept LKKII204(Zt). Dabar tai gyvena žmonės, valgo gerai! LKT336(Dkšt). Medy taĩ pilna dabar sniegaus LzŽ. Tokie kūleliai tai malkos pačios tos Ob. Tokių, kap aš tau nupirkau, tai daug yra LKT209(Dkš). Jų arklys tai dažnai piktas būdavo Krs. Ag negu prie sienai, taĩ kūgin geriau Mlk. Tai kad nesmušt, kas gi tada su juo negyvent Dkšt. Arklio didelė galva, o proto tai maža LKT300(Sb). Kitur taĩ i pieno Gavėnioj neduodavo, o jau mėsos tai niekur PnmŽ. Paršiukui ir taĩ reikia vietos, o karvei – ką čia kalbėt! Alks. Tas Nemunėlis jau žmonių tai paėmė PnmŽ. Vaikai labai geri, motkos taĩ klausė Mrj. Čia tai trumpas [siūlo] galiukas LKT210(Dkš). Pamalži karvė taĩ aruodas Dkš. Jaunesni tai visi an lauko LKKXVII72(Gg). Arklį tai ant vadžių turi, o jautį tai teip LKT190(Šk). Tai dabar tai jau suprastėjus [žmona], buvo kaip rožė Kp. Mes tai jau paprastai šnekam Rtn. Mūs vištos taĩ ir deda, ir paspjaut gerai Dg. Šitiek prikapot malkos tai reikia sveikatos Pv. Pirma taĩ eidavau ir grybaut, ir uogaut po miškus Ūd. Ji taĩ jau keturioliktus eina metus Žg. Ausdavom, ale raštų aš tai ne, paprastą audeklą tai ausdavau, milelį Kp. Taĩ paskui mat kaip sudegė, tai pirty gyveno Slm. Nosį nukirto, ale taĩ labai gerai, ka galvos nenukirto Mšk. Sūris buvo – taĩ šuniui mesk, kietumas! Žl. Na tai pasku aš jau parėjau namie LKT166(Ktč). Tik ten, aure, kur smiltys, čia tai ir ropučių sodino, ir rugių sėjo I.Simon. Pernai, tai jūs pamatytut, koki rugiai buvo! LKT210(Dkš). Geras tu tai geras, tiktai Kazytės ar tikrai vertas? J.Balt. Mirė taĩ mirė [motina], ale mergaičių iškada Ad. Tai gal javus lankėta? – paklausė J.Bil. Tai tu man tokiai būk gražiai paukštelei! J.Jabl. Aš duonos nenoriu. – Tai ko – pančio nori? J.Paukš. A taĩ jiem pirmiena nesveikuot? Ėr. Bernyti mano, pliudrinės tavo tai gražiai mestos ir atskersuotos JD835. Aš artojaus nenorėjau, pietų neštie tai tingėjau DrskD138. Paukštelis sakalelis tai aukštai lakioja RD115. Tai augo augo šile berželiai, tai žali abu gražūs (d.) Rod. Tai eisu, tai lankysu savo seną tėtužį RD166. Vai tai dėkui, berneli, už tą meilų žodelį LTR(Krok). Nei aš noriu avižų, nei baltųjų dobilų, tai žaliojo šėkelio StnD10. ^ Tai tau, tetervine, penki vilkai žabanguose! Ne tau spęsta – tu įkliuvai B. Kas galva – tai protas LTR(Vs). Kas plaukas – tai lasas">lašas [prakaito] Km, Gg. Gardu tai gardu, bet dugnas matyt (nebedaug) LTR(Srj). 2. daikto ypatybės ar veiksmo intensyvumui pabrėžti: Taĩ nusisekė – kaip šuniui botagas! Plm. Taĩ nėra niekur ramybės! Lp. Tai valgo! Atrodo, ausis nusiplėšis! Pnd. Tai kad rengias, kaip į Rygą! LTR(Šd). Tai tvankas, lytaus nėr Skdv. Saulės nėr, i gana, – tai vasara! LKT179(Jrb). Taĩ gyvačių sudegė, kai miškas degė! Svn. Moteris pyksta; tai atėjo laikaipiemenys seniams akis draskys V.Bub. Tai buvo džiaugsmo ir sujudimo! rš. Taĩ nėra oro gero! Ktk. Ale taĩ gražumas, ale taĩ margumas [lovatiesės]! Švnč. Tai skubydavom eit pavaserį į lauką! LKT(Pgg). Taĩ užauginau sau sūnelį, tai užauginau sau vargelį! Dbk. Tai tur galvą pakaušyj! B. Tai dailią, tai gražią mergytę gavau ArchIV608(Vlkš). Kad speigas, tai speigas! Žem. Daiktelis (vietelė) jau ka geras, tai geras! Ad. Kad atakepė, taĩ atakepė Ds. Oi lijo, taĩ lijo! Švnč. Tai mokėjau dainų, tai mokėjau, visas išdainavau! Kpč. Lietus, vėjas i sniegas kap davė, taĩ davė! Švnč. Taĩ seniai valgiau bulbų, ant pado keptų! Švnč. Taĩ kad pasakė! Leis mat jam kas gadint svetimą daiktą! Sb. Taĩ kad prisirinko žmonių! NdŽ. Tai kad prisigyveno: iš adatos išėjo PPr66(Rk). Tai man vyrai, kad mano arklių negalit iškinkyt! (ps.) Bs. ◊ labaĩ taĩ nerūpi, nesvarbu: Viskas dabar buvo labai tai jai Vaižg. taĩ beñt 1. tikras, puikus (pabrėžiant daikto ar asmens ypatybę): Tai bent medžiotojas esu! rš. Tai bent boba, kaip guba! Ps. 2. smarkiai, gausiai (pabrėžiant veiksmą): Mes šiandien tai bent papinigavom! Krsn. taĩ dabar̃ [ir ganà] sakoma stebintis: Tai dabar! Da čion žinoti reikia V.Piet. Taĩ dabar̃ ir ganà, su vaiku nesusitvarko! Snt. taĩ dõ nieko, šiaip sau: Tai kaipgi gyvenimas? – Taĩ dõ! Trgn. Taĩ dõ mergiotė, nėr jau teip, kad te negraži Trgn. taĩ ganà Š sakoma stebintis: Koks barškynė tas jų tėvas amžinatilsis buvo, tai gana! Jrb. taĩ gražiáusia sakoma stebintis: Tai gražiausia, kad tu toks vyras ir žąsino bijai! LKKXVII73(Alk). taĩ ką̃ gi labai puikus: Kad išsipustęs, tai ką gi! Škn. taĩ nekláusk sakoma ką labai giriant: Koks skanus avižų kisielius, tai jūs neklauskit! PnmŽ. taĩ ói pabrėžiant neigimą: Kaip nekenčiu rištis skarelės, tai oi! Žl. taĩ táu sakoma stebintis: Čir čir! – sakė vienas žvirblis kitam, – tai tau ir nauji metai! Juk jie daug prastesni už senuosius J.Balč. Pasirodė saulelė i vėl apsitraukė – tai tau i gegužis! Jrb. Motule širdele, tai tau, tai tau, auginai dukrelę ne sau, ne sau DrskD188.
4 taĩ interj. KŽ 1. et (nuleidžiant niekais): Taĩ, man šiteip da geriau Skp. Tai, jis ne mūsų kiemo žmogus Mžš. 2. nustebimui reikšti: Mateušas kinkavo galvą, šypsodamas su patyčia: – Tai tai, kažin, kas didesnis bestija! LzP.

tai sinonimai

tai antonimai

tai junginiai

  • argi tai svarbu?, būtent tai, gauni tai, kas tai matė! kaip taip galima?!, t. y. (tai yra), tai buvo, tai labai lengva, tai nieko, tai nuo daug ko priklauso, tai ten, tai tiek apie, tai yra, tai šen
  • V – tai vendeta
Ką reiškia žodis taifūnas? Visi terminai iš raidės T.