ant reikšmė

Kas yra ant? ant- (anč-, an-) praef. I. su daiktavardžiais žymi: 1. konkretų daiktą, ant ko ką esantį, dedamą, statomą, laikomą, susidarantį: añtgalis, añtežis, añtkapis, añtpetis, añtspaudas, añtšalas, añtvalkalas, añčakis, añgriovis. 2. veiksmą ar jo rezultatą: añtplūdis, añtpuolis, añtpilas, añtausis, añkrytis. 3. mato, saiko viršijimą: añtnormis, añtsvoris, añtslėgis, añtvalandis, añtviršis. II. (ž.) su veiksmažodžiais žymi veiksmo kryptį ant ko nors viršaus; žr. už-: anteĩti, antgiñti, antpìlti, antkélti, antkráuti, ančdė́ti, ansibrìsti.
1 añt praep. su gen. (dial. su instr. ir dat.); SD161, R 1. žymint vietą ar daiktą, kurių viršuje kas yra, darosi ar daroma: Čia añt stogo pernai gandras savo lizdą turėjo J.Jabl. Ant vežimo sėdėjo Svn. Žiūrėk, kol saulė gerai pakils, tol ant kalniukų tūrėsis ledukai Žem. Ant tos upės buvo labai didelis tiltas MPs. Čia dar šilčiau, bet ant kaimų, ant vidurio lauko da baisiau atrodo Skr. Supuvo medžiai ant vandens, šilkai žėglaičių – klėtužėlėj KlvD21. Rūdi balnelis ant gembelės Tvr. Ant tetušio kapo purienos žydėjo NS1308. Atguldama palikau, o keldama nebradau ant pirštelio žiedelį, ant galvos vainikėlį KlpD97. Mano sesutė darbininkėlė sumerkė žlugtelį ant ežerėlio Pkr. Aš ant kalnelio viršaus stovėsiu BB2Moz17,9. Aš stoviu ant kapais S.Dauk. Lanka yra ant kalnais – pri drėgnos vietos Pln. Peilis yra ant stalu ž. Lietuvių giminė gyvena ant upėmis Elba, Odera S.Dauk. ^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Ant galvos gali kuolą tašyt, nieko nesakys Vv. Ant savo kiemo šuva ir vilko nebijo PPr141. Ant savęs nė vežimo nemato, o ant kito ir šapelį pamato Šl. Lopas ant lopo – adatos nė dūrio (višta) Plt. 2. žymint kryptį į kurio nors daikto viršų: Padėk knygą ant stalo Dj. Paleiski žirgelį ant pūdymėlio NS1135. Eisiu ant kalno, ant to kalnelio, kur palaidoti mano tėveliai Rm. Gulk ant mano kelelių, ant baltų rankelių KlpD97. Šviečia šviesi saulutė ir ant žaunierelio Dkšt. ^ Ant palinkusio medžio ir ožkos lipa Žg. Svečiai į vidų – akys ant lentynos J.Jabl. Užsodino kaip velnią ant pinigų puodo J.Jabl. Kai šuva, ant šėko atsigulęs – nei pats ėda, nei kito prileidžia I.Simon. 3. žymint kryptį į kurią nors pusę: Žmonės būriais vieni ant miesto, kiti ant namų traukia Šv. Ant miško žiūrėjo, į mišką ir išėjo Ktv. Višta nuėjo karkindama ant klėties Pc. Ei sesytės, negelkytės, ant kur ved kelelis? KlvD9. Ant kur man važiuoti? – Važiuok ant Mažučių, nuvažiuosi į Alksnėnus Vlkv. Añt kur nuvažiavo? – Ant Skuodo! Skd. Eina ant namų (namų linkui, į namų pusę, į namus) J.Jabl. Eik ant šen, ne ant ten Skd. Visi trys ant šen artinosi Žem. Katrul suksva valtužę? Ar ant Pakalnės, ar ant Vorusnės, ar ant Rusnės kiemelio Sch7. Ant sausų miškų būtų sau nudardėję Žem. Nusisuko ant sienos ir apsiklojo Žem. Ir parodė vieškelėlį ant didžiojo kiemužėlio JV75. Ant Plungės einant yr Alkvos kalnas Kl. Skubino bernužėlis ant šunelių balso Šn. Nuvažiavo ant Klaipėdai Grg. ^ Añt kur vėjas pučia, añt ten ir šakos linksta Gdž. | Kelias eit ant Vilkyčių link Prk. Jis važiavo ant Kuršo, ant Prūsų linkui J.Jabl. Eik ant Trakų linkais, linkai J.Jabl. Eik ant šen linkai J.Jabl. 4. žymint vietą, kuri yra saulės apšviečiama, lietaus užlyjama, vėjo užpučiama ir pan.: Ligota, ant saulės neina, tai ir balta Skr. Padžiauk marškinius ant saulės Ėr. Negaliu ant saulės kepintis, tuoj apkeipstu Skp. Pastatei arklius visą dieną ant kaitros Šn. Nebūk ant lietaus, eik padangtėn Kp. Kam stovi ant lytaus, nesilydink! Alk. Ar tau lapų tųjų gaila, kur taip blaškosi ant vėjo? K.Bink. Užvėjoj ne tep šąla, kap ant vėjo Alk. Ant oro pabuvus, ir valgyt daugiau valgosi Gs. Stovėk, bernyti, ... ant oro JV518. Ant vėju pakabinti lapai kraipos S.Dauk. 5. prie, šalia (žymint vietą, netoli kurios kas nors yra): Ant didžiakelio žemė maišyta Švnč. Margiai – pievos dideliai pelkėtos ant Salantų kelio Pln. | Vanduo buvo jiemus mūrais ant dešinės ir kairės BB2Moz14,29. 6. žymint asmenį ar daiktą, į kurį nukreiptas koks nors veiksmas: Kam dabar pyksti ant manęs J.Jabl. Jis nepraleidžia progos piktai paniurzgėti ant Petro V.Myk-Put. Aš ant jo akies neturiu (jo nekenčiu) Jnšk. Rūsčią širdelę ant jos turėjai JV482. Vis kalbėjo ir apkalbėjo ant manę, jaunos martelės Auk. Ant manęs visi liežuvį padėję (juokiasi iš manęs) Srv. Jis ant manęs tą piktąją paskalbą pramanė KI58. Dukryte mano, jaunoji mano, ant ko panūdo tavo širdelė? JV188. O ir palenkė mano širdelę ant jaunojo bernelio Vlkš. Ponai turėjo didelę valią ant žmonių BsPIII8. Medžioklė añt lapių KI473. Vakar ėjau su didele meškere añt šapalų Skr. Šnekėjo šnekėjo ant tos Antosės, kad ta neklauso, niekai Skr. Kaip turi ant tokio sakyti (kaip reikia tokį daiktą vadinti)? Prk. Jau neturiu ką sakyt ant to žodžio (neturiu ką ir atsakyti) Gl. Reikia turėt ir protą, ir gailestį ant žmogaus Skr. Daba ant mirsenos (apie mirtį) galvoju Mžk. ^ Ant manęs ir akmuo susimiltų, o tu nenori susimilti ST251. Ant gero patark, ant blogo subark PPr164. Nuo vilko bėgo, ant meškos antbėgo Plt. 7. iš (žymint daiktą ar reiškinį, iš kurio kas atpažįstama, sužinoma): Bitys savo motiną pažįsta ne ant balso, bet ant jos kvapo Rdž. Aš jį ant akių pažinau J.Jabl. Ant žiedužėlio būtau mergelė, ant vainikų našlelė TD62. Jau ant saulės numanau, ka netoli pietūs Alk. Añt jos plunksnelių raiba gegelė, tik ant balselio mano dukrelė LB66. Ant ko tu mane supratai: ar ant smulkiųjų žingsnelių, ar ant skaisčiųjų veidelių? LB74. Ant plunksnų gali numanyt, kas per paukštis B. Ant ko mulkį pažintum, kad ne ant juoko Gdž. Ant burnos numanysi šaukšto didumą J.Jabl. Ant veido numanyti, kas esąs KBI12. Tik añt rando (kaktoje) ją teatsimenu Grž. Ant visko matyti, kad daug kur buvęs Grž. Jis ant savo sūnaus matė, kad jis jokios dalies neturi BsPIV10. ^ Tiek jis pažįsta, kap šuva ant mėnulio Plv. 8. žymint daikto ar asmens kokybę: Kuolinga greita ant kojų Kp. Ant veido visai panašūs, tik ne vieno dydžio Gs. Ant akių jis žvalus, bet darbo nepadirba, ir gana J.Jabl. Tai kas, kad ant virkščių didelės [bulbės], ale kaip ant šaknų? Rd. Žaloja gera ant ėdimo Kp. Aš labai sunkus ant miego BsMtI186. Kad jau bjauri, tai ant visko (visais atžvilgiais) Skr. Taip laimingai gyveno ir buvo jau ant senatvės (senas) Kl. Saulutė jau ant laidos LzP. Kai añt lytaus, tėtis pasima brezentą Skr. Sominis (šiaurės vakarų vėjas) nėr palankus ant žvejybai Prk. Ant visų vyriausias FrnS169. Ant diamento nėr akmenies kietesnio FrnS169. Leido žmogų ant savo veido BB1Moz1,27. ^ Ant savo gero kiekvienas ponas Kp. Ant aruodo ir kiaulė gaspadinė Pn. 9. žymint daiktą, į kurį kas linksta, kurio pageidauja: Aš ant tų saldainių kaip vilkas ant gėriuko Škn. Ant silkės, ant žuvelės tai jam širdis sąla Sk. Jis ant tos žuvies kaip katė Skr. Ant karvelių vaiko galva pramušta Mžš. 10. (sl.) žymint laiko tarpą, terminą: Išėjo ant visos dienos (= visai dienai) miškan kirsti Vj. Gali būti, kad ant nakties (= nakčiai) gausime lietaus I.Simon. Samdyčiau ant metų (= metams) dvi tris audėjėles JD77. Ant ilgo (= ilgam) atvažiavot, ar ant trumpo (= trumpam)? Arm. Tegul šitas valgis bus ant paskutinos (= paskutinis) Alk. ║ žymint veiksmo laiką: Ant šio meto (= šiuo metu) oro sąlygos leido insėt Klvr. Tik ant rytojaus (= rytojaus dieną), saulei tekant, ėjo į aukštą kalną V.Krėv. Atvažiuodavo ant metų (= per metus) kartą Rdn. Aš į darželį įeinu po tris sykius ant dienos (= per dieną) Šl. Ar norit dabar kaulą graužti, ar ant senatvės FrnS179. Ant pavasario visi javai pabringsta Vvr. | Kai ant ano laiko (= aną laiką) atmeni, tai drūčiai smagu būdavo Skr. ^ Ant galyp galo (= galų gale) atėjo pas poną Užv. Ant tų žodžių (= sulig tais žodžiais) įėjo poni Žem. Plekš ant žodžio (= sulig tuo žodžiu) ir nukrito nuo žardininko Dr. Tu perki tuos namus ant seno ir ant jauno (vis ketini, o neperki) Alk. ║ žymint laiko tarpo pradžią: Jau ant dvyliktos (= pradžia dvyliktos), eisiu pietus virt Skr. Zosikė ant pavakarės (= artinantis pavakarei, į pavakarę, vakarop) nubėgo pas Petronės motiną Žem. Praėjo ir metai, praėjo ir antri, jau ir ant trečių metelių negrįžta bernelis Vrn. ║ žymint laiką, iki kurio veiksmas vyksta: Nuo švento Jurgio ant Visiems Šventiems ganysi galvijus AruP71(O). Mes jojom nuog saulės užtekėjimo ant nusileidimo Nm. 11. žymint veiksmo būdą: Klupo žirgas ant kojelių V.Krėv. Aš pasirėmiau ant rankų Al. Kogi rymot ant rankelių? LB46. Sunešiosi aukso žiedą ant baltų rankelių NS1054. Mat be galo mes mėgom prie kūdros ant pilvų atsigulę gulėt S.Nėr. Ant kulšės gulėti B. Sučiupo jį už ausies ir tempė kaip jautį ant virvės į stalą V.Krėv. Ant galvos išmuščiau (stačia galva išgrūsčiau), jeigu drįstų ateiti į mano namus I.Simon. Bausiu tave, žirgužėli, mokinsiu ant kojelių JD197. Pasiuvau motinai suknutę ant savęs Skr. Koks iš jo darbininkas, kad ant dalgio snaudžia Vj. Joja mano broliai ant širmų žirgų S.Nėr. Atjojo našlužis ant juodo kuino JV319. Antukai lekia ant sparnų Krsn. Ar ant traukinio (traukiniu) parvažiuos? Vkš. Ant oro (oru) lekia Rd. Ant lapais kepta duona švari Mžk. Ant smuiko žaisk man, aš tau užmokėsiu B. Žmonės sėdėjo jose taip pat apsidarę milais, bet austais ant medvilnės J.Balt. Vieną sykį iš drebančių rankų senelio iškrito tas bliūdelis ir sudužo ant šmočiukų BM200. Paršelį pirkau ant nematymo (nematydamas) Šts. Atadaviau žemę ant pusės (už pusę derliaus) Ds. Kad pradėjo rėkt ant viso miesto, net žmonės subėgo Ds. Pareita Barbė pakapiais, parneš dūdas ant pečiais Dr. Ant tora (tvora) užsikvempęs rūkiau Mžk. Miestelį visą ant dūmais pakėlė (sudegino) KlvrŽ. ^ Ir piemeniui nelengva: visa diena ant kojų ir ant kojų Kp. Einu einu, o vis ant vietos (laikrodis) LTR. ×12. (sl.) žymint tikslą, paskirtį: Ateik ant alaus Mžš. Vyras buvo meistras, muzikantas, ant sukraus, ant duonos liūb uždirbs Trkn. Broliai pasitaisė valgymų ir pasiėmė juos ant kelio BM147. Žmonės laikė bites ant medaus (medui) Btg. Vešiu, sako, jį į miestą ir atiduosiu ant mokslo BM189. Nevedęs atrodė ant gyvenimo (tinkamas gyvenimui), ir nusiskyriau, o pasirodė – niekai Skr. Jie ant pinigų serga (gobšūs) Trgn. Visi tik ant to grožio Skr. Tūls žioplys kartais pusnuogis ant apjuoko rėplinėja K.Donel. Jo draugai ant juoko padėjo prie muzikos peilį Lkv. Taip jis pirma padarė ant keršto J.Jabl. Ant tuščio Vibra nevapa! LzP. Jis derėjosi ant savo apavo Jnšk. Bridau juodą purvynėlį vis tėvužiui ant gero LB17. Mano vyras ant dienų išėjo (atlikti dienų) Grg. Tu ant mano galvos visa tai padarei Skr. Rašyk tatai ant atminimo BB2Moz17,14. ×13. (nlt.) žymint apytikrį kiekį: Sode bus ant šimto (= apie šimtą) medžių Sv. Pažyčyjau pernai aš jam ant poros centnerių rugių Skr. ║ žymint tam tikro kiekio viršijimą: Kiek pats turi metų ant devynių (dešimtų)? Vvr. ×14. (sl.) žymint kieno būseną, profesiją: Viena ant daktarės (= daktare), kita ant vaistininkės (= vaistininke) mokinasi Antš. Išleidau dukrelę ant vargelių (= į vargelius) JV875. Pagaliau išmainė tą paukštelį ant dvaro (= į dvarą) Lnkv.
2 añt (dial.) praep. su acc. 1. į (žymint kryptį, daiktą ar vietą): Jis malūną sutvarkė ir grįžta añt namus Vb. Pašliūžą valdo, neduoda eit ant šalis Ps. Išėjo ant mišką grybaut Ps. Atvežus nabaštiką ant kapus, padėjo į šiaudinę lovą S.Dauk. Mano mamytė da stipra, ant darbą eina On. Lapė žiūri añt vištas Ob. | Mano tėvukas ant ūkį mažai tesikišdavo Vb. Nusimušė koją ant kelmą Kp. Tada sniegas, pavirtęs ant vandenį, bėgo kuo greičiausia ant mares BM101. | Raudonikis turi panašumo ant baravyką, tiktai jo raudona galva Kp. Panašu ant lietų Sml. 2. pas (žymint kryptį į namus, pas ką): Anas atvažiavo ant mum (pas mus) Žb. Šiandien eisme ant Petronį vakaruotų Kp. Ant jaunąją seniau neleisdavo Rk. Eik ant mamytę Pnd. Ant jį atvažiavo svečiai Rk. Moma nuėjo ant karvę Kvr. Mes išeinam ant arklius Rm. 3. prie (žymint kryptį prie ko nors): Glauskis ant manę, bus šilčiau Kp. Nesispausk ant sieną – išsibaldysi Mžš. Išėjo ant upę Ppl. Dabar bobos ištingo – nei pavasarį ant upelį išeina, nei rudenį Rz. 4. žr. 1 ant 2: Antpuolę ant žirgus, norėjo jį pavyti S.Dauk. 5. žr. 1 ant 3: Nuvažiavo ant miestą Slm.
3 añt prt. K žr. antai: Añt ir atjoja šimtas brolelių, keturi šimtai žirgų kojelių J.Jabl. Ant per laukelį atjoja, vienas kitą pirštais moja Grk. Ant aure padėta kepurė J. Ant vilks maitą beėdąs B. Ant ateina kirtikai Nm. Ant ateina šiaurus vėjas JV179. Ant dargana rodos K.Donel. Vaikai, skubinkitės, ant vakaras jau prisiartin K.Donel.
4 añt praep. su gen. žr. anot: Añt tos dainuškos, nepritinka prie jaunųjų, nėra vietos tarp senųjų – nėr kur pasidėti Lnkv.

ant sinonimai

ant junginiai

(už)lipti (ant), (į)verti siūlą į, verti ant siūlo, ant grindų stovintis laikrodis, ant grotelių kepta mėsa, ant grotelių kepta mėsa/žuvis, ant kranto, ant meškos užbėgo, ant mirties slenksčio, ant nugaros, ant ribos, ant seklumos, ant skurdo ribos, ant visų keturių, ant žaizdos dedami vaistai, atsistoti ant kojų, būti (kam) ant liežuvio galo, būti ant kojų, būti ant ribos, gaminti ant garų, ilsėtis ant laurų, išlieti pyktį ant, išmesti (ant kranto), juodu ant balto, kabėti ant plauko, kas ant sprando sëdi, kas ant širdies guli, kepti ant iešmo, kepti ant žarijų, kurio metu kepama mėsa ant žarijų, ledai ant pagaliuko, ledinukas ant pagaliuko, ledinukas/ledai ant pagaliuko, paguldyti ant menčių, panešiojimas ant nugaros, pastatyti ant kojų, pažymėti kainą ant, piešiniai ant sienų, plaukų linija ant kaktos, poilsinė ant ratų, rėmas mėsai kepti ant žarijų, stalelis ant ratukų, stovėsena ant plaštakų, tupėti ant laktos, tvirtai laikytis ant kojų, tvirtai stovintis ant kojų, užklijuoti ant kartono, užklijuoti pašto ženklą ant, užlipti (kam) ant sprando, užplaukti (ant seklumos), užplaukti ant seklumos, užplukdyti ant seklumos, užsikrauti ant pečių, užsimesti ant pečių, užsiundyti (ką nors) ant (ko nors), vaikiška kėdutė ant pavažų, vaikiška kėdutė ant ratukų, verti ant siūlo, virti ant lėtos ugnies, šokti ant, šuniui ant uodegos, šuolis į vandenį ant pilvo
Poza ant fotelio

Ką reiškia žodis anta? Visi terminai iš raidės A.

Draugai