pro reikšmė

Kas yra pro? 1 prõ praep. su acc., instr. I. rodant erdvės santykius: 1. judėjimo liniją ko šonu, greta ko: Kelias eina pro namus Dv. Reikia važiuot pro šitą tvartą iš molio Nmč. Jūs bėkite tiesiau, o aš pro jaują – už akių Žem. Ji nuėjo į upelį, kur tekėjo pro sodą J.Balč. Atsėjo ir man pačiam tais daiktais, par tas ir pro tas vietas ... važinėt BM59. Jie artinosi į kaimelį taku, dviese, pro vasarojų P.Cvir. Aš niekados nepareisiu pro paruges baltu keliu S.Nėr. Tiesus kelias pro pupas, pro žirnius J.Jabl. Kad aš jojau par laukelį ir par žaliąjį gojelį, pro sidabro žiogrelį, pro rūtelių darželį StnD14. Pro mane eidama visados sustodavo ir, įbedus savo klaikias, be gyvybės akis, ilgai ilgai į mane žiūrėdavo J.Bil. Ir kiek jaunų vyrų, kiek jų pro čia praėję! P.Cvir. I pro mus labai daug važ[iav]o OG440. Pro mus eisi – ažeik, ažeik Pb. Ėjo pro pat langus i neužėjo Bsg. Eik pro jįjį J. Dar kartą sušvilpė vėjas Kaziukui pro ausis ir pranyko Mš. Aš neklūsnauju navynų, ma[n] pro ausį pralėkdo Grv. Apšalo rietai, slysta pro vienas antrą (be kelnių, su vienu sijonu einant) Šts. Dar labiau paniuręs Ignotas nužingsniavo pro sunkvežimį gatvės grindiniu rš. Jis anai gribštelėjo pro šalį eidamas J. Reikė ... važiuot pro šalį dvaro BM29. Pro služankos šalį įsigrūdo pri pat karalaičio Krt. Tartum giltinė pro šalį pralėkė J.Bil. Kiškis pro šalį bėgo J.Jabl. Prašom pro šalį, – atsakė jam senis J.Jabl. Praeiviai leido pro šalį tą keistą kaimiečių porą P.Cvir. Prabėgo pro šalį kaip marių vilnis jaunatvė ir jos viesulai Mair. Trys karės pro mano galvą praejo (praleidau tris karus) Erž. | Kad palyt, būt ne pro šalį (gerai, pravartu, naudinga) Ktk. Ne pro šalį ir tau nuvažiuot in miestą Mrj. Kada bėda pro šalį (praėjo), tai ji jau nebe tokia baisi I.Simon. Viskas jau yr pro šalį Šlu. Jau metai buvo pro šalį Rmč. Jau daug metų pro šalį (seniai) Pgg. Mirštant viskas paliks pro šalį (neteks vertės) Šts. Ta y[ra] pro šalį kalba, kad jauname mėnesė[je] užtvertas žiogris iširs Šts. ║ judėjimo liniją aplenkiant kliūtį: Kad ir mane, bile pro mane (kad ir į mane kuo sviedė, bet tik nepataikė)! Krok. Vachmistras su pristavu pro vaito petį seka skaitymą V.Myk-Put. Motina pakreipia galvą pro pakulų kuodelį ir šypsosi mums, kiekvieną palydėdama žvilgsniu J.Balt. Ko taip žiūri pro kaktą? Grž. Reikė [v]andeniu pro atagalią ranką apipurkšt LKKVII203. Dėjai pro šalį kėdės, dėl to ir numetei Jrb. Tu jam ūtariji, o anas paiso pro petį Arm. Pro širdį kulka išlindo (nepataikiusi į širdį) Ps. 2. vietą, vietovę, kurią kas vykdamas, judėdamas perkerta, liečia: Pro kur svečiai suvažiavo? Grž. Bėk pro te – bus greičiau Ut. Pro Molėtus atvažiavom Ktk. Į Žarėnus miškais nuo Šiaulių jei pro Luokę kada bekeliausi, nepamiršk sustabdyti arklių ir ten kalną užlipti aukščiausį Mair. Pro eglynaičius, pro beržynaičius aš in savo panelę an juodbėro žirgelio LTR(Srj). Pro Klangius patį vidurvasarį praėjo audra su žaibais ir perkūnija P.Cvir. ║ vietą, su kuria veiksmas susijęs; judėjimo liniją per kokį plotą, paviršių: Mergelė kap išvydo bernelį kiemeliu einantį, tai net jai pro širdį nunėrė (nudiegė) Rod. Ė aš pasiliksiu rūtelių daržely, ašareles lėsiu pro skaistų veidelį LTR(Brsl). 3. K, Ob, Dv, Grv judėjimo liniją kiaurai ką (angą, plyšį, kiaurymę): Kad eina dūmai pro duris! OG440. Storumas bobos – pro duris nepralenda! Kp. Invažiavo pro vartais Rš. Vidun lokys įlindo pro duris ar pro langą? J.Jabl(Lz). Saulelė įspindo pro langą, ir mums ramiau radosi J.Jabl. Pro vartužius išjojant žirgužis sužvingo RD66. Lydi tėvelis pro vartus, sena močiutė pro antrus JD1024. Tavo jaučiai pro vartus vaitodami žergia K.Donel. Pro tais vartais R203. Perkūns pro vartus įjojo Sch4. Aš tave pro langą išdrėbsiu Sch234. Bast pro langą ir įmetė akmenį KlvrŽ. Pro langą blikstelėjo žiburys ir užgeso JI219. Ir buvau pro langą pintinėje žemyn nuleistas per mūrą Vln67. Kurs neineit pro duris gardana avių, bet ineit kitur, tas yra vagis ir razbainykas BPII159. Nelandžiok pro skyles – sprandą palauši S.Dauk. Pro plyšius vėjas švilpė T.Tilv. Ėjo par daržą vagele, vagele ir paskiau pralindo pro tvorą Rm. Jai reikėjo pro ankštą angą ... į tą malkų krūvą įlįst Sch196. Pro adatos skylę išlindo Grž. [Paplavos] tekėjo pro namo pamatą į griovį S.Dauk. Pro visur teka vanduo Grž. Aš esu vilko neštas ir pamestas: esu matęs ir žąsiną pro tvorą vandenėlį leidžiant J.Jabl(Žem). Paršiukas išlindo iš namo pro slenkstį (slenksčio apačią) Pc. Ašaros pro akis išbėgo J.Jabl. Dūmai rūksta pro kaminą Ktk. Visi velniai išlindo [iš trobos] pro kaminą J.Jabl. Sako, net pro aukštinį išlindo OG440. Pro urvą prilindo pelių J.Jabl. Visi jie nusileido pro skylę žemyn ir ten išbuvo per dvi valandas J.Balč. Ji siurbė gėrimą pro ploną šiaudelį A.Vencl. ^ Žiūri kai žvirblis pro tvorą Sln. Pro vieną ausį anėjo, pro kitą išėjo Bgs. Pro vieną ausį atejo, pro antrą išejo VP39. Keiksmas pro burną išeina, pro ausį pareina J.Jabl. Kai Dievas duos, i pro langą paduos Ml. Ponas pro rankovę midų geria (kaminas) Lg. Kai pasenau, akis įgijau, pro tas akis pati išlindau (aguona) J.Jabl. ║ judėjimo liniją kiaurai kliūtį, įveikiant kliūtį: Pro sūrmaišį sunkia Lp. Žmona sukūlė ir visas aprūkytas šukes, pro kurias velionis stebėdavo saulę A.Vien. Nors namuko langai buvo uždangstyti, pro nepakankamai storą medžiagą iš vidaus skverbėsi šviesa A.Vencl. Saulė mirguliavo pro medžių šakas P.Cvir. Pro stiklą saulelę žiūrėjau NS22. Ilgai klūpėjo, ilgai palangėje sėdėjo, vis žiūrėdama pro stiklą Vaižg. Tu pro sieną regi (permatai kiaurai žmogų) Rš. Vanduo, prasisunkęs pro Kastanto drabužį, pradėjo bėgti nuogu kūnu P.Cvir. Išsikasė pro pamatą skylę ir pabėgo J.Jabl. O liepsna, pasišiaušusi dūmų gaurais ir kibirkščių spiečiais, jau prasimušė pro svirno stogą A.Vien. Greita, judri moterėlė pro žmones spraudėsi artyn A.Vencl. Ji suvaitojo pro sukąstus dantis, pažvelgė į saulę J.Balt. Pro kietai sučiauptas lūpas tik kada ne kada prasiverždavo dejavimas A.Vencl. ^ Su tavim meiliai kalba, o pro kišenių špygą rodo Ds. Eik tu pro debesis (dink iš akių)! Kt. Anas man pro pečius širdies dasiekė (labai įsipyko, įkyrėjo) Arm. Žvelgiu aš į tavo žingsnį (pasielgimą) pro pirštus (nekreipiu dėmesio) rš. 4. judėjimo liniją aukščiau ko: Auš[ta] aušrelė, tek[a] saulelė pro žalią girelę DrskD198. Pro šermukšnio viršūnėlę skaisčiai švietė saulužėlė LTR(Dkk). Pro tavo galvelę vis bitutės dūzgia, o pro mano jauno vis kulkelės ūžia LTR(Plv). 5. atstumą, tarpą, už kurio kas yra, vyksta: Pro priemenę gyveno brolis su broliu Dglš. Ana pamatė, tai pro tolą (iš tolo) rėkia: „Labas“! Trgn. 6. vietą, plotą, kur kas vyksta: Matau mergytę savo pro (po) pušyną vaikščiojant KlvD291. Bet nebuvo duonos pro visas žemes, nesa badai gana didi buvo BB1Moz47,13. Tada išsikraikė žmonės pro visą žemę Egipto BB2Moz5,12. Kaip tatai pro visus svieto kraštus, kur tiktai krikščionys yra, visur giedama yra BPI91. Jog jis bei še, bei te mokė pro visą žydų žemę BPI378. 7. vietą žemiau nurodomo daikto: Pro lovą praleida pinikus (užgalius) dėl puikumo Ggr. Jauna, suknelė kaip tik pro kelius, plaukai gražūs, sudėti Skr. [Usnio] plaukai ilgi, pratenka pro kepurę I.Simon. II. laiko santykius: 1. veiksmo laiką: Šėriau žirgelį pro (per) rudenėlį LTR(Lš). 2. tam tikrą prasidėjusio, dar nepasibaigusio laiko tarpą: Ale dar anksti, ir eina uogaut pro tamsą Vlk. Pro tamsą šienauna Dglš. Martynėlis Rokiškin šiandiej pro rytą išvažiavo Ds. Pro dieną (anksti, vos pradėjus aušti) atalėkė moma padabot [sergančios] dukteres Dglš. Tik pro dieną išejom darban Rod. Šįryt bitės ejo pro ankstą Ds. Jis išvažiavo pro ankstą Rm. Pro auštrą išvaro [gyvulius] LKT383(Knv). Pro aušrą jau pradeda kukuoti gegužė, o pro sniegą cyruliai gieda Šts. Pro gaidį atsikėliau, t. y. vėliau, kad jau gaidys ant sąšlavyno buvo J. Žydas Martynui liepė atsikelti pro gaidį LTR(Lk). Roputės pasėtos pro sniegą, o neauga, ir gana Grg. Agrastai sprogsta pro ledą (ledui tirpstant) Vlkv. Žibuoklės pro ledą žydi Alk. Tos rūtelės buvo pro ledą dygę (dygusios), pro šerkšną žydę (žydusios, pražydusios) J.Jabl. III. nuoseklumo santykius: 1. laiko nuoseklumą: Diena pro dieną, meteliai pro metelius, ir pravargsti sa[vo] buitį Rod. Metai pro metus greitai bėgo V.Krėv. 2. veiksmo ar įvykių nuoseklumą: Lytus pro lytų eina ir eina, medžiai šniokšta – skaniausiai miegoti Žr. Pro kavą šnapsas (tik gėrus kavą) tai nelabai skanus Grl. Nešlamėdama kelia ji (beždžionė) koją pro koją aukos linkui Blv. Koja pro koją bepaeina (vos paeina, pasivelka) Lk. IV. kokybės, būdo, priežasties ir kitus santykius: 1. dalinę daikto ypatybę: Vyšnios rūgščios pro kartumą (karsteli) Skr. Blynai truputį pro sūrumą atsiliepia (sūroki) Ėr. Karvė dvyla yr pro juodį (į juodumą), o pro rudumą (į rudumą) bus šėmė Dr. Šim[ta]kojo parva (spalva) pro briūnį (į rudumą) Prk. Rytą važiavau, tai plentas pro slidumą Snt. Lapai pilki pro žalumą (žalsvai pilki) LKKIX164. 2. ypatybės intensyvumą: Plaukus nusidažė beveik pro raudonumą Snt. Išejo iš kalėjimo išbalęs pro mėlynį (iki mėlynumo) Šts. 3. lyginimą: Geresnio pro (už) jį nebit Zt. 4. būdo santykius: Ana pro vypseną juokias J. Žiūrėk, jis tik šypsos pro ūsą Šk. Kažką pro dantis niurzga Grž. Kalbėjo jisai pro nosį, neskubėdamas A.Vencl. Itei pro džiaugsmus anos verkia Lz. O pro baimę jo sargyba išsigando labai ir tapo kaipo numirus Ch1Mt28,4. Tu atprašei mums ... tėvą, jeib griekus mums atleistų ... pro savo malonę Mž221. Pastaiko ir geras arklys nuspirkt, ale tik labai pro reta (retai) Trgn. 5. veiksmo priežastį: Teip šis pro savo dorybę ir teisybę nuo visų buvo vėl mylimas S.Dauk. Pro ką tu verki? Rg. Vilkas smertį gavo pro šunį Lz. Aš nulaužiau grėblelį pro (į) baltą dobilelį (d.) Ad. 6. veiksmo aplinkybes: Dangaus krašte pro rūką neryškiai švietė mėnulis A.Vencl. Pro rūką ir dūmus suskambėjo varpai LzP. Stengėsi Reišelis pro triukšmą įterpti savo žodį P.Cvir. Jurgis pro sniegą basas Skr. Pro pusniais atvažiavo Dglš. Klauso anas pro sapną Lz. Tik pro miegus jis girdi, lyg gieda kažkas J.Paukš. Ir saulė teka lyg pro kraujo debesį, ir rasos jau kitokios – gailios, aitrios rš. Kokia graži pro ašaras, kokia graži tėvynė S.Nėr. Aušta aušrelė pro rūpestėlį, teka saulelė pro ašarėles JD188. 7. veiksmo tikslą: Plaukytis pro sveikatą J. 8. daikto paskirtį: Gynėsim viską, neliks duonos nei pro žmogų (nei žmogui) Rod. In apieros rubliuką duosiu – pro save, už sveikatą Str. Pro pasą (dėl paso) dar nieko nedariau Jrb. Nėra pagalbos pro jį B. Pro tave tas valgis OsG167. Yra alaus, ale ne pro jumis J. Pro jus dūdoriaus nėra, eikite laukan J. Siratoms tu duok pro Dievą MŽ411. Pavargusiam žmogui pro Dievą duost BPII329. | Jūs valgykit, kad jie pro sveikatą (sveika) Gs. ^ Ne pro šunis balta duona ST131. Ne pro šunį balta duona, ne pro katę lašiniai Pln, LTR(Šv). Ne pro visus šunis balta duona Sch98. ║ šalinimą: Vaistai pro visas ligas Pgg. Aš pats esu gėręs jų pro kosulį Smln. Vaistas pro gumbą Slv. Noriu vaistų pro slogą Šk. Strevažolės y[ra] pro skilvį, pro kosulį Kin. Pro rožę gelba nu juodo katino krau[ja]s Rmč. Ar tu nežinai, pro ką šitos ramunėlės? Skr. Žolė pro kirmėles MŽ558. Pro tą ligą pagalbos nėr N. Seniejie vartojo brangvyną pro drugį KI95. Tepylai pro utėles KII12. Pro smertį žolės nerandi KIG414. Yr žolė pro ligą, pro smertį nėr R187. Pro smertį žolę neišrado, ale pro sveikatą Sch96. 9. dalyką, apie kurį kalbama, galvojama: Pro (apie) tai negirdėjau aš J. Jis pro (apie) tėvus nežinojo Vl. Pro brolį nieko nėra laiške rašyta Jrb. Tylėk, aš pro karę pasakoju Krš. Mes dar̃ pro tave kalbame Mrj. Vis būbnija (kalba) tas pro ją ir būbnija Pls. Kad jau šnekam, pro viską šnekėkiam Pp. Daug pro jį žino LKKVII203. Visą vakarą prašnekėjom pro vilkus Škn. Aš nežinau nėko pro šliaužimą Vgr. Man mislia par mislelė ne pro rūtų darželį, man dieną naktį rūpia, kai reiks su juom man būti MitV275. Visi būnam krūvoj, o kožnas dūmoja kas pro save Rod. Pavelyta tau pačiamui kalbėt pro save BtApD26,1. ^ Šneka vienas pro ratus, kitas pro kumelę LTR(Žg). 10. tarpininkavimo santykius: Atleis žinią pro (per) Mikodemą Dglš. Nebeteko Jablonskiui prakalbėti į visus pro (per) radiją ir pamokyti tarties savo aiškia, gražia, skambia kalba J.Balč. Kap jūs pamilija (giminės)? – Pro momą (iš mamos pusės) Prng.
2 pro- praef. I. su daiktavardžių vediniais žymi: 1. tarpą, kiaurymę: pródantė, pródebesis, pródrėskis, prógiedris, prólanda, próperša, prórėža, prótarpis, prótėkis. ║ tuščią ar išretėjusią vietą: próbrūkšma, prómuša, próreta, próskyna. 2. laiko tarpo pradžią: próaušris, próblanda, próbrėkšma, prótamsa. 3. staigaus veiksmo rezultatą: próšvaistė, prótrūkis, prótvyskis. 4. senumą, pirmumą, archaiškumą: pródaigis, própirmis, prógarsis, prógyviai, próistorė, prókalbė, prólietuviai, prólytė, prótautė, prótėvynė. 5. tikrąją tolimą giminystę: próanūkė, próbočius, pródėdė, pródukraitė, prógentainis, prósenelis, prótėvis, próvaikis. II. su būdvardžių vediniais žymi: 1. dalinę daikto ypatybę: progeltónas, prógiedris, prójuodis, prókarštis, prókreivis, próplikis, próretis, prórūgštsaldis, próžilis. 2. paviršiaus ypatybę: próbrūkšmėtas, pródebesuotas, próduobėtas, prógaisrus, prókalnuotas. 3. ypatybės sustiprinimą (tokie būdvardžiai ppr. vartojami kartu su tuo pačiu nepriešdėliniu būdvardžiu): aklas próaklis, baltas próbaltis, svetimas prósvetimis. 4. ypatybę, kuri ankstesnė, senesnė už žodžio šaknies žymimą: própernykštis, próvakarykštis. III. su prieveiksmių vediniais žymi būdo, laiko ir kitus santykius: próbadžiu, próbėga, próbėgšmais, próbūriais, pródainiu, prógarsiu, prórisčia, próskersa; pródieniui, própatamsiai, própernai.
3 pro- (lot. pro-) praef. su būdvardžių vediniais žymi palankumą, draugiškumą: prolietùviškas, protarýbiškas, provókiškas.

pro sinonimai

pro antonimai

pro junginiai

  • eiti pro šalį, matyti ką pro rožinius akinius, praeiti pro, praleisti pro ausis, prašauti pro šalį, pro kitą išeiti, pro pirštus žiūrėti, pro vieną ausį įeiti, pro šalį, žiūrėti pro pirštus į, žiūrėti į/matyti ką pro rožinius akinius
  • Pro lituania (biuletenis)
Ką reiškia žodis pro ankstą? Visi terminai iš raidės P.