ne reikšmė

Kas yra ne? 1 nè prt., né 1. suteikia žodžiui, su kuriuo eina, neigimo reikšmę: Ne medžioklės plotuose medžioti draudžiama rš. Taip sakyt, ir čia tiesa, ir ten ne melas sp. Ir viralo skonis jai buvo kaip šarmo, ir blynai kaip šlyniniai, ir kruopos ne kruopos A.Vien. Aš ne antelė per jūres plaukti, ne gegužėlė girioj kukuoti (d.) J.Jabl. Ne vienas, tai kitas, o vis nepaliks Dkš. Ne aš darbą dirbau, ne aš ir pelną už jį imsiu J.Jabl. Atsitraukis, bernužėli, nebraudyk širdelę, aš ne tavo, tu ne mano nu šio vakarelio KlpD2. Ne kas tau prašė, berneli, kad tu jodžiotum pas mane TDrV49. Ten ne viena sesužėlė brolyčių gedėjo LB45. Ne in ilgo atvažiav[o] Dglš. Tu ne vakar buvai, ne ryto[j] beateisi (kad mylima yra viešnia) J. Sabaliūnas mažus vaikus mylėjo ne mažiau kaip bites J.Bil. Ne jau grobį svetimūse kraštūse ieškoti, bet liuosybę ir kraštą nu neprietelių ginti S.Dauk. Kad ir truputį ne teip, reikia tylėt Brž. Ne teip sveikas medus iš cukraus Nmč. Ne bet kaip mušdavo And. Anas ne tam (netinkamas tai atlikti) žmogus Ds. Ne kas malimo, kas man verkimo NS919. Ne kur nulėks – sugrįš ir vėl Sb. Ne tik iš sodžiaus kur išeiti bijojo, bet ir troboj viena būti J.Bil. Ne per daug, tai ne per daug davė, bet vis tiek davė Grž. Ne dėl pieno aš esmi balta J.Jabl. Ne be reikalo ši vieta vadinasi Pervalka rš. ^ Ne paukštis, kas savo lizdą teršia Ndz. Su šunimis ne svečias, su vaikais ne viešnia Sim. Apsirijimas ne vagystė, apsirikimas ne kvailystė LTR(Rt). Nenutvėrei – ne vagis Ds. Ne vienas šuo margas PPr389. Ne su vienu kirčiu medį nukerti ST565. Ne tau augyta, ne tau pustyta (apie merginą) B. Ne tave spendžiau, tave sugavau B. Ne vis pesliai guotais – ir po vieną ST307. Ne medis, o su lapais, ne drabužis, o susiūtas, ne žmogus, o viską pasako (knyga) Pln. ║ vartojama, priešpriešą reiškiant: Jis ne išmintingas, bet kvailas J.Jabl. Džiaugtis tau reikia, ne liūdėti V.Krėv. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, – jis (vilkas) vogti iššoko K.Donel. ^ Ne tuktinai, bet mistinai B. Ne tam gėda, kas daug ėda, bet kas prisidėjęs neišėda Plv. Kad vogt, tai ne kas (ne koks menkniekis), bet kad būt kuo pekloj pasrodyt Ktk. 2. žodžiams su neiginiu arba prielinksniu be ar priešdėliu be suteikia riboto teigimo reikšmę: Ne bežadis gi esi, ko gi tylėjai! Sb. Esu dirbusi, ne nedirbusi, po dvarus kad tarnavau Šv. Bet kad žinotum, jog aš tuos turtus įsigijau ne be vargo, apsakysiu savo kelionių istoriją J.Balč. Ne be to (pasitaikė, buvo, neišvengta), kad daug ko buvo ir iš prastosios pusės Dr. | Bet vis dėlto jam šalta, lyg jį krečia drugys, ir šoną, ant kurio gulėjo, ne tai sopa, ne tai gelia V.Krėv. 3. neigiamo pobūdžio atsakymui pabrėžti: Ne, ne verkt, bet linksmytis visi susirinko K.Donel. Ne, pas tėvelį niekados to nebūtų atsitikę J.Bil. A valgysi? – Né, nenoru Slnt. Nè jau, aš negersiu, ką nori daryk J. 4. R, KII89 atstoja visą neigiamą atsakomąjį sakinį: Ar tai ne tiesa?! – Ne OsG164. Gal tai tepasiekiama tik genijams ar ypatingų gabumų žmonėms? Ne! Dešimtį kalbų gali išmokti kiekvienas sp. Tekėk, dukra, už puodžiuko, dukružėle, už puodžiuko. – Ne, močiutė, ne, ne, ne, motinėlė, ne, ne, ne JV274. A mama parėjo? – Ne da Pc. | Savo darbu, savo kasdienine kova liaudies demokratijos šalių darbo žmonės karo kurstytojams sako savo tvirtą ne! A.Vencl. ║ išreiškia pritarimą su neiginiu pasakytai abejonei, tvirtinimą, kad taip iš tikrųjų yra: Kelias dabar neblogas. – Ne Pš. Musų̃ pas jumis nėr. – Ne, kame rasi – trobõ[je] neverdam KlvrŽ. Né, kur ana veizės į šimtmetinį (seną) žmogų KlvrŽ. Ką tik ne marškinėliai [iš to audeklo] Rm. Ar užteko tau tos smalos? – Kõ tik ne Vb. 5. atstoja ir kartu paverčia neigiamu prieš tai pasakytą žodį ar sakinį: Vieni sakė, kad reikia, kiti – kad nè Sb. Žmogus kaip musė: čia esi, čia ne Erž. Kas čia da žmogus – a tu sakai, a tu ne (vis vien neklauso) Mžš. Mun pryšpietį a duosiat, a né? KlvrŽ. Ar nori, ar nè? Kv. Pirkiat batus, o jei né – samdykiat piemenį (jei nepirksite, aš nebeganysiu) KlvzŽ. Kap darbuji, tai turi, o kap nè, tai nieko Šlčn. Aba parnešė, aba ne Šn. Kad taip, tai je, o žanytis tai ne LTR(Pp). Norint tu bijais arba ne, ... mirtis tačiau ateis DP583. Ar duona perkepė? – Nejau, ne! Rm. 6. klausimui po „ar“, „be“ suteikia prielaidos, laukiančios patvirtinimo, reikšmę: Vai, Die, bobule, ar ne gėda tau šitaip kalbėti? V.Krėv. Ar ne jūs te taip rekinot vakar vakare? Sb. Be ne tas čia gul bernytis, katras mirė dėl mergytės? (d.) J.Jabl. 7. eidamas tarp dviejų vienodų žodžių suteikia jiems neapibrėžtumo reikšmę: Kalnas ne kalnas, anas kaip vėjas eina (lekia dviračiu) Nmč. Gyvatvorė ne gyvatvorė, žolė ne žolė – jiems vis viena sp. Bulba ne bulba – visa ką lesa žąsiukai Dglš. Paklaustas apie tuos baisius šūvius ne šūvius, apie tą baisų beldimą, trenksmą, paaiškino, kad rusai sprogina gelžkelio tiltus Pt. 8. reiškiant nustebimą dėl objekto menkumo, prastumo: Kad pušelė auga, tai nè žemė Rgvl. Kas tavo ne pėdai [rugių, linų] – kaip katyčiai Šts. Koks esi ne vaikas, kad nesupranti, kad neklausai Šts. Koks tatai ne ponas (apie šunį): ant lovos pasilipęs tegalia ėsti J. Kokios pasiutusios ne durys, kad anų negal uždaryti Šts. Gystėnų gaidžiai kas ne gaidužėliai: negieda par naktužėlę JV160. Kokios marčios juostos, kokios ne juostelės NS632. ◊ ne bèt neprastas, ne šiaip sau: Oi, anas, bra, bernas tai ne bet Kzt. Aš buvau ne bet merga OG456. ne ką̃ (kõ); SD174, Vdk nedaug, menkai, ne kažin kiek: Jis ne ką didesnis už mane Lp. Aš ne ką toliau buvau Vl. Juk mėsa pasibaigė, karvutė ne ką pieno beduoda J.Avyž. O žmonėm ne ką kas liekta mokesnius sumokėjus Dr. Iš laiško matau, jog net namai prižiūrėti ne ką Tamstai terūpi rš. Ne ką valgęs buvau ir paslobau viškai (visiškai) Kp. Gal i ne ką laukę (netrukus) parvažiuos iš to Radviliškio Rd. Ne ką padarysi, reikia vargt Dglš. Ne ko teauga linai Šts. Ne ko teskanus pyragas Šts. Ne ko bejaunas žmogus Šts. Ne ko daug jo žemė gera Skd. ne po kíek; Vvr neilgai trukus. [o] kad nè sakoma pagaliau ryžtantis ar kitą raginant ryžtis ką daryti: Reik eiti, o kad ne Šts. Važiuosu, kad ne, daktaro; o gal ir padės ką Als. Parnešk mun vandens, kad ne Als. šiaĩp ne taĩp sunkiai, vos ne vos, vargais negalais: Šiaip ne teip pabaigėm ir mes kult Ds. Šiap ne tep ištekom duonos Prn. šíek ne tíek truputį: Šiek ne tiek prasmoko Db.
2 nè conj. negu, néi: Vis tiek gausi daugiau ne dvylika rublių Antz. Daugiau ne dvidešimtį kartų buvau turguje J. Keturios akys daugiaus mato, ne viena B. It vidurė[je] yra kalva, daugiaus ne par šimtą mylių tęsantis į rytus S.Dauk. Antažiegės lauke žolės daugiau, nè mūsų Ds. Lig Berniūnais pėsčias greičiau nueisi, nè važiuotas Ds. Vaikam grūšnios gardžiau, nè mėsa Užp. Lauke dirbt linksmiau, ne namie Alks. Pirm, nè gaidys pautą padės Sch108. Giedri diena talkai ne šimtas rublių brangesnė Šts. Atneš pelytė saldų miegą, da saldesnį, ne medutis NS187.
3 nè conj. lyg, tarytum, nei: Ne zerkolas žiba SD73. Auga vaikai ne girioj medžiai B. Nešiotis ne kiaulė su ragaišiu B. Ne varlė, ratų prispausta, pypti B. Žodžiais ... ne kalaviju kokiu švaito SPII14.
4 né interj. na (stebintis): Né, o kas tave, Kazale, teip laiku nešio[ja]! Plt.
5 nẽ interj., né na, nie (raginant arklį): Nẽ, nẽ, bėruk! Krkl. Né, sartoji! Gs.
6 ne- praef. 1. paneigia tai, ką žymi pagrindinis žodis: nekantrybė, nelaidininkas, netikslumas; nelietuvis, neeuropietis; negeras, negilus; nepartinis; nebūti, neduoti, nematyti, nežinoti; nelabai, netyčia, netoli. 2. rodo pagrindiniu žodžiu pasakyto dalyko priešybę: nelaimė, negarbė, nesėkmė, nelaisvė, neturtas, neviltis. 3. rodo neigiamus veikėjų, ypatybių ir jų turėtojų, būsenų pavadinimus: nedorėlis, neklaužada, nemokša; nebylus, nelemtas; nebylys, neregys; negalė, nemiga, nerimas. 4. kai kuriuose klausiamuosiuose sakiniuose reiškiant prielaidą ir laukiant patvirtinimo: Ar nematei žirgelio? d.

ne sinonimai

ne antonimai

ne junginiai

(ne)paruošta, (ne)tinkamoje vietoje, (ne)prisipažinti, (ne)tinkamoje vietoje, atlikti darbą ne iki galo, beveik ne, būti ne kažin kokiam, daugiau ne, gyventi darbovietėje/ne darbovietėje, jaustis kaip ne savo kailyje, jaustis kaip ne savo kailyje/nejaukiai, jei ne, jeigu ne, kad kažkas ne taip, kad ne, kaip ne šio pasaulio, kištis (ne į savo reikalus), kol ne, mėgstantis kištis ne į savo reikalus, ne Europos kalba, ne darbe, ne darbovietėje, ne itin protingas, ne iš eilės, ne iš tų žmonių, ne juokai, ne juokais, ne kartą, ne kas kitas, ne kažin kas/koks, ne ką suprasti, ne laiku, ne namie, ne namuose, ne nuolat, ne pagal jėgas, ne pagal kišenę, ne pagal nustatytą tvarką, ne pelno organizacija, ne sezono metas, ne sezono metu, ne tarifinė kliūtis, ne tiek, ne tik kad ne..., ne toks geras kaip paprastai, ne toks jau, ne toks kaip visada/visų, ne tos profesijos, ne vietoje, ne vietoje padėti, ne viso proto, ne įprastoje vietoje, ne šiaip kas, ne(be)madingas, ne(be)naudojimas, ne(be)turintis, ne(pa)kęsti, ne(pa)tikėti, ne(pasi)tikėjimas, ne(pri)leisti įeiti, ne(pri)leisti įeiti, neįleisti, negalėti susilaikyti ne-, net ne-, nori ar ne, nė karto, nė kiek, nė kiek ne, nė mažiausios galimybės, nė trupučio, nė vienas, nė žodžio netariant, o ne, pastatyti ne į tą vietą, perstatyti/pastatyti ne į tą vietą, pietauti ne namie, taip ir. ne-, taip ir... ne-, taip pat ne-, tikrai ne, toli gražu ne, visai ne, visiškai ne, vos ne, vos ne vos pasiektas, šaškė (ne dama), šiaip ne taip verstis
ne Europos kalba, ne pelno organizacija, ne tarifinė kliūtis
NE 555, Ne žaidėjo personažas, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

Ką reiškia žodis ne kad? Visi terminai iš raidės N.

Draugai