skambėti reikšmė

Kas yra skambėti? skambė́ti, skam̃ba (skámba K, KGr62, skambti), -ė́jo intr., skam•bėti DP446; Q320, SD20, H, R, N, I, M, LL31 1. išduoti, skleisti darnų garsą: Su skambalu skambė́damas nuvažiavo J. Skambalai skámba (piršliai važiuoja), puolni pry lango – toks buvo laimos laukimas Vn. Skambalas skámba, jau žmogus iš kelio paeina (pasitraukia) Skdv. Plienas skam̃ba DŽ. Šoka, dainuoja – langai skam̃ba Dg. Šaudymas – net langai skambė́jo! Krn. Iš Vilnios [radijo] laikrodis gerai skam̃ba Adm. Kasa, kasa – jau katilas su pinigais skam̃ba (ps.) Všn. Su kultuve an lentos kad velėdavom, kad skambė́davo LKT248(Rz). Baltas kultuvėlis pakranty skambėjo LTR(Brž). O pirma – vieni akmenai, laukai pilni buvo, važinėja ekėčiom, i tos ekėčios skam̃bai (skamba) Mšk. Linus rauti reik tumet, kumet linų galvelės skámba Vkš. Net skam̃ba baronkelės, kietos Lb. Eglines pliauskas veža, tik skámba (labai sausos) Skr. Nat ratai skam̃ba, kap kaičiam viešuoju keleliu Rod. Muno barzda y[ra] kieta – skámba vien, ka skutu Ms. Pievoje skamba pustomas dalgis: Skirmantų tėtukas skuta krančiukus V.Bub. Koridoriuje pradėjo mušti laikrodis. Dūžiai skambėjo kaip varpas J.Gruš. Skambėjo kaip varpai raudonos plytos T.Tilv. Kad jie sujudo subruzdo, kad pradėjo lakstyti! Telefonai tik skamba, durys pokši J.Avyž. Nebeskamba kardai, nebežvengia Dainavoje žirgai V.Krėv. Dieną naktelę skam̃ba šoblelės TŽI241. Skamba, aida jutrynėlės, aukselio rakteliai JV925. Suimk raktelius – nebskambės, pakelk dureles – nebgirgždės D98. Ai skamba žvanga sidabro dalgelis, ot tviska blizga vario kotelis LTR. Gera sveteliai, skámba stikleliai (d.) Pj. Ko vėjas pūtė, ko giria gaudė, ko naujos staklelės seklyčioj skamba? BsO187. Staklės dunzgėjo, drobės skambėjo, močiutė gėrėjosi JD926. Skamba mano skrynelės, par svirnelį nešamos NS597. Tu, kleveli, garsusis medelis, tu skambėjai girelėj kertamas (d.) Mrj. Išgėriau stiklelį norėdamas, nubėgo į pilvą skambėdamas LTR(Graž). Prašau paklausytie … aukso žiedelių skambančių̃ LB271. Prašom manęs paklausyt, jauno jaunikaičio, kaip varpelio skámbančio Šmk. Daug tur skambančiųjų (pinigų) MŽ. Turiu stainio[je] žvengančių ir kišeniuj skambančių JD1357. ^ Jei sėjant žemė skam̃ba, tai pjaunant dalgis braška Lel. Tuščias puodas labiau skámba Lkv. Visumet tušti bačka toliau skámba Mžk. Už jūrių ir kašė skam̃ba Žl. Kas tur skambančių, tas tur ir šokančių (pinigai valdo pasaulį) B545. Jei kišenėn skamba, tai ir giminė kalba Kb. Ilgos kalbos nepadės, kur pinigas neskambės PPr293. Kai stato [namus], net skamba, kai dega, net pleška TŽIV513. Nė ten taukų, nė ten grietinės – vanduo skámba barščiūs Skdv. Skámba skambutis, žvanga žvangutis ant aukštu kalnu su cidabro galva (varpas) Štk. Gėrėjai (orig. gėrėji) geria, o bačka skamba (kiaulė su paršeliais) B465. Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba (griaustinis) B. ║ apie varpus, muzikos instrumentus: Tuo ir tu, savo skam̃bantį nutvėrusį vamzdį …, ragini mus pasidžiaugt K.Donel. Ar lauki kanklių skambančių, ar muzikėlių griežiančių LTsI368. Gražiai skamba mano dūda, balsas atsiliepiąs! RD90. Išgirdau būgnus bildančius, prūsų trimitus skambančius N31. Varpai skámba KI554. Vyskupas, varpams skambant, nuejęs į parakvijos bažnyčią M.Valanč. Tas balso jos nudavimas – rodos, kaip skambė́te skambė́davai! Mšk. ║ būti skambiam, skardžiam (apie balsą): Abudu broliuku turėjo grynus, skambamus it varpeliai ar dūdelės balsus Vaižg. Linksmai giedosim skambančiais balseliais su girios paukšteliais LTR(Lp). ║ spengti, ūžti (apie ausis, galvą): Kad aš kandu [riešutą], muno galva skámba Šll. Iš ryto tai tep skam̃ba mano galva, kad negali Graž. Anksti rytą atsikelia skambančia galva V.Bub. Tegu mumi kalba, kam galvelėj skamba LTR(Zp). Man skam̃ba ir skam̃ba ausys[e] – jau čia bus kokia liga įlindus Skrb. Jei skamba ausyse, tai, sako, didelę navyną užgirsi LTR(Auk). ║ apie šniokščiantį vandenį, vėją: Tundroje pavasaris. Skamba dideli ir maži upeliai rš. Į požemio kanalus krito ūžaudamas ir skambėdamas vanduo P.Cvir. Skambėkit nei arpos jūs, vėjai RD204. ║ skambinti, žvanginti: An padlagų nestuksėkie, pentinėliais neskambėkie LB129. 2. DŽ gausti, aidėti nuo garsų (apie mišką, lauką, patalpą ir pan.): O paukščių giedojimas – net skam̃ba krūmai! Ktk. Būdavo, jaučius kap išgenam, tai skam̃ba visi pakraščiai LKT368(Vlk). Šauka [šnekėdama], skam̃ba visi pašaliai DūnŽ. Kai ima rėkti, tai gryčia skam̃ba Pc. Kada būdavo šienatvė, skambė́davo laukai [nuo dainų] Nmk. Mergės, vaikiai sueis, dainiuos, ka kaimas skambė́s, linguosis KlvrŽ. Kap užgiedu, tai tik skam̃ba laukai, dar̃ negaliu giedot Eiš. Kai išjoja vakare, kad ima dainuot – net skam̃ba miškai visi Rud. Kad duoda verpt, kad duoda – net sienos skamba LTR(Kp). Ka pradeda žviegti paršeliai, i ta kiaulė padeda, – ka skámba i kūtalė Ms. Važiuoja [rogėm], net skam̃ba keliai Mrs. Užgieda ta merga – visas kiemas skam̃ba Dbk. Net tvartas visas skam̃ba, kap kiaulė ėda Plv. Svirnas nuplėštu stogu, tuščias – net skamba Žem. Nuo jų dainų visi miškai aplinkui skambėdavo J.Bil. Žvengia [eržilas], kad net šilai skamba A.Vencl. Ai siaudžia gražiai miškas, netil kvėpia gardžiai, siaudžia, ūžia ir skam̃ba linksmai, dailiai, skardžiai A.Baran. Kap aš jojau per girelę, girelė skambė́jo (d.) Tvr. Kai jis jojo per šilaitį, šilužis skambėjo RD23. Kas čia rėkia, kas čia gieda – visi laukai skam̃ba (d.) Pb. Kaip sykį šoviau, giria skambė́jo JD475. Matušė kalba, svirnelis skamba LTR(Šv). Mano mergelė kamaro[je] mala, net kamarėlė skamba JV464. Kai pasiūsiu kamašiukus, net seklyčia skambės, seni, jauni žiūrės LTR(Rk). 3. būti girdimam, sklisti (apie balsą, juoką, žodžius ir pan.): Seniai seniai beskambė́jo terp mūsų kalbelė Dbč. Taip skamba jų kalba, vėjui balsą nešant šen! Vd. Uždari miestų kiemai, skámba tie balsai kaip iš boso Krš. Dainos skambė́davo lig vidurnakčio Lel. Seniau ji (daina) visur skambėdavo: ir giriose, ir laukuose, ir kaimuose V.Krėv. Kiek čia skambėjo dainų, giesmių ir raudų, ir skundų, ir… piktų barnių! Skambėjo nuskambėjo J.Paukš. O iš karštos jaunos krūtinės skambėjo dainos sidabrinės Mair. Karalienė pravirko garsiai, bet tai skambėjo lyg juokas, nes ašarų nebebuvo I.Simon. Jei tokio žodžio nežinai, užrašyk, tegul skamba Vl. Per visus karo metus ne kartą skambėjo lietuvių rašytojų balsas, kviesdamas liaudį priešintis pavergėjams rš. Skamba, atsiliepia balsas SD324. Tenai … Evangelijos balsas skamba MT99. Skambėk linksmai, balse mano Mž369. Balsas skam•ba ausyse DP250. ^ Kad daina neskambėtų, saulė nešviestų TŽV602. ║ čiulbėti: Klajojau akimis Šventosios pakraščiais, kur gražios ievos žydi, kur naktimis lakštingalos skamba J.Bil. Gražus rytas nematytas, – skamba vieversėlis A1885,56. Girdėjau gražiai skambant šviesąją gegužę RD199. ║ dūgzti (apie bites): Skam̃ba tos bitys aplink namus Prn. Kur sodai žydėjo, te bitės skambėjo LTR(Žl). 4. Skdv prk. plačiai šnekėti: Šneki, kad po visą kaimą skambėtų! Vlkv. Skámba visi Kuršėnai – ir anų gera pamilija! Krš. Apie jo atvykimą iš anksto skambėdavo visas miestas rš. ║ sklisti (paskaloms, girdui, garsui): Garsas apie juos skamba jau labai toli V.Myk-Put. ║ būti žinomam, garsėti: Jis Lietuvos laikais jau skambė́jo, toks pabėgėlis buvo, slapukas Lkč. Anos turtingesnėm skam̃ba (laikomos) Prng. ^ Blogas darbas toliau skam̃ba, geras – arčiau Ktk. Ir garsiai skambėjo, kol pinigus leido su vėju KrvP(Lš). 5. prk. būti labai geram, puikiai atrodyti: Naujų nauji namai – tik skambė́jo! Žln. Apalainiai rąstai – neit skam̃ba! KzR. Jo triobos skam̃ba (labai geros) Al. Naujas, gražus vežimėlis, tik skam̃ba, tik žiūrėk! Lp. Skambėte skamba margosios lovatiesės, tarsi sutelkusios vasaros laukų spalvų grynumą sp. skam̃bamai adv.: Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai (puikiai, labai gerai) Žem. skam̃bančiai adv., skámbančiai Vvr: Lentos skámbančiai (labai, smarkiai) išdžiūvo Užv. 6. DŽ reikšti kokį turinį: Įstatymai vienap skam̃ba, o gyvenime kitap Plv. Įstatymo paragrafas skamba šiaip rš. Prakalba, išversta lietuviškai, skamba šitaip Blv. [Teksto] žodžiai taip skamba N. Kaip skambti pirmas prisakymas APhVIII41. ║ daryti kokį įspūdį (apie ką perteikiamą, vaizduojamą): Tai skámba kaip kokia dyvna ir baugi pasaka KI6. Melagingai skambėjo mano žodžiai, nors kalbėjau tikrą tiesą rš. Praeitis Maironio eilėraščiuose skamba kaip absoliutus kontrastas dabarčiai rš. ║ reikštis tam tikromis ypatybėmis: Laisvo gyvenimo idealas poemoje skamba su didele poetine jėga rš. Šiose knygose P. Cvirkos kalba labai natūrali, ji skamba liaudies kalbos intonacijomis A.Vencl. ◊ ausysè skambė́ti būti atmintyje, nepasimiršti: I pagalvok, kiek jau metų tatai praejo, ta dabar teip, kaip šiandien, ausės[e] tebskámba Krtn. Mano ausyse nuolat skambėdavo kaimynų kalbos apie skolas ir antstolį V.Bub. net skam̃ba kul̃nys labai greitai (eina): Rodos, jau sena, o kad eina, tai net skam̃ba kul̃nys Gs. širdyjè skambė́ti turėti atgarsį, jaudinti, veikti: O tikrai skambės širdyje tavo anie žodžiai jo MP167. varpaĩ skam̃ba visi labai šneka: Jau i varpaĩ skambė́jo iš visų pusių aple tą Kl. \ skambėti; apskambėti; atskambėti; įskambėti; išskambėti; nuskambėti; paskambėti; parskambėti; perskambėti; praskambėti; priskambėti; suskambėti

skambėti sinonimai

skambėti junginiai

(nu)skambėti, (su)skambėti, suzvimbti, žvangtelėti
Gali skambėti keistai (1991 albumas)

Ką reiškia žodis skambūnėlė? Visi terminai iš raidės S.

Draugai