valioti reikšmė

Kas yra valioti? 1 valióti, -iója, -iójo (-iãvo) Š, Rtr, vãlioti, -ioja, -iojo; L 1. intr. M, Š, LL153, BŽ512, DŽ, Bt galėti, pajėgti, įveikti, įstengti (ką daryti): Ar valiósi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Eit pėkščia jau nevaliósiu Grš. Nevalióju darbų dirbti K.Būg(Kv). Viena nebvalió[ja] – py vištų daug darbo Prk. Jautį nori papjaut – nevaliója jį parmest Kbr. Toks vyras ir nevaliós tą sūrmaišį (menką maišiuką) pakelti Žv. Nevaliojo vandens perplaukt [vabalėlis] Db. Ma[n] rūpia i tą padaryt, i tą padaryt, ale aš nevalióju Jrb. Vieną arklį ir vieną karvę išlaikyt tevaliódavom Šk. Senas žmogus, prie žagrės nebevalióju Pgg. Karvė nebūtų valiãvusi šešiasdešimt kilometerių pareiti Plšk. Žmogus nevaliãvo duris atsidaryti į tuos dūmus LKT170(Plšk). Kad pri mūso kavalieriai ejo – nevaliójom saldainių suėsti Pvn. Reikia didelės sveikatos, kad valiótai tokį sunkų darbą padaryt Lš. Tėvai nevaliódavo suvaldyt tąs dukteris Rg. Tie žmonys diktesniai buvo, ka viską valiójo dirbt Grd. Jau dabar tiek negaliu valióti kaip anksčiau Žlp. Žiemą nevaliósme tą sniegą [nuo avilių] nukast Grz. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas Žem. Tu vienas nevaliósi visus rugius nupjauti, reiks pasamdyti Pln. Tik valióju apsitriūst – ir man gana, laukuos jau nedirbu Pžrl. Viena nevaliódavai išminkyt tos duonos, dviese minkydavome PnmŽ. Nevaliósma paverpti – duosma kitai motriškelei Lks. Jeigut aš nevaliósu [padirbti ką] dieną, tai aš jau pridursu nakties Varn. Aš nepasuku to [girnų] akmens, neina valiót Snt. Juk nuogomis rankomis nė vienas nevalios jos (žemės) apdirbti rš. Jūs žemės nevaliójate [įdirbti] NdŽ. Zosė nevalioja darbų [nudirbti], nespėja tvarką daryti Žem. Negali nei apsitvarkyt valiót, nei nieko Plv. Apie save valióji [apsitvarkyti], tai gerai, o ka nevalióji, ką darysi Vrt. Negali valióti marčią nūlenkti Pj. Ar valiósi visą tą riekę vienas suvalgyti? J.Jabl. Kaip aš anus (ridikėlius) bevãliosu suvalgyti, išpurps anie LKT90(Rt). Savo valgio dalį valióti [suvalgyti] KI238. Tu nevaliósi to sviesto iki Kalėdų Slnt. Jau nebvaliósu to pieno – esu privalgiusi lig žandų End. Čia pat už sienelės, į šiaudus parsiknisęs, drybso peniukšlis, gerų geriausių daiktų nevaliodamas [suėsti] Vaižg. Paukščiai springiniai ir žvėrys nebvaliojo jau numirėlių S.Dauk. Ir iš kur tų vaistų valiósi [gauti]? Jdr. Ar valiósi ištvinyti dar stiklelį arielkos? J. Ragina kožną pirm jo gert kiek valiójąs Jrk32. Tas vyras viską valiójo pragerti Šv. Miršta miršta – ir nevalió[ja] numirti (juok.) Vdk. Senis jau nieko nevaliojo padaryti M.Katil. Ant kalno jau nebvaliósiu nuoeiti I. Jos veidas man taip kalbant spindėjo iš džiaugsmo, ale kalbėti nebevaliojo Ns1844,1. Devynios kalės (apie moteris) ka užpuolė, viena valiójau atsirist (atsikirsti juok.) Erž. Jis negal, nevaliój, n’įstengia tau iškados daryti KBI13. Dirbom diena į dieną nuo ryto lig vakaro, dirbom, kiek valiójom Vlkv. Jis nieko nesako – vežk, kiek tu valióji Srd. Aš tau septynis metus tiek pinigų duosiu, kiek tu tik valiósi sučėraut Sch213. Pirkikas jam tiek pinigų, kiek tik jis panešt valiosiąs, siūlė BsV187. [Kalvinai ir liuteriai] pradžio[je] dar kiek įmanydamys rėmės ir spyrės, bet veikiai ir patys susiprato nevaliosiantys M.Valanč. [Kardą] valiójo jau pakelt, ale nevaliójo panešt Jrk16. Ar valiósit pabaigt iki nedėliai rugius? Jn. Ar valiósit šiandien [pabaigti]? BzF194. Nevaliojamais darbais apsunkino mūsų padonus, tėvynaičius, bernus A1884,163. Ko [bitės] nevalio[ja] ižmesti, tai su savo pikiu užpikiuo[ja] S.Dauk. Tas kuolas atsirėmė į ešį – arkliai ir nevaliója užvežt Snt. Vanagas nukirto vištą, ale panešti nevaliójo Klp. Katė dabar jau tarės visų žvėrių ir visų paukščių karaliu tapusi, kad tokius galingus valiójo paveikti PP26. Jei lygūs keleliai, nevingrūs upeliai, tai rasi valiosiu [nubėgti] (žirgo žodžiai) KlvD90. | prk.: Jau kojos toliaus nevaliója [eiti] K. Ilgai bėgo, dieną ir naktį, kol kojos valiojo rš. Dainuosime, kol mūsų gerklės valios rš. Pagaliaus vienam visi darbai, nė jo sveikata nevalioja Žem. Kol tik mano gyvyba ir sveikata valios, tol stelgsiuos, kad jums netrūktų nieko Žem. Sukrauna žiedus bulbės, ale nevaliója pražydėt Vdk. ^ Ko vel[nia]s nevalios, tą boba valios S.Dauk, Sch102. Žmogus be mokslo mažai tevaliója KŽ. Pasiėmęs didelį kąsnį, nevaliója nė apžiot Smln. [Degloji] priėdė gilių, kiek širdis valiojo rš. Akys dar norėtų, bet širdis nevalioja S.Dauk. Nevaliósi su visais rėkti, su visais juokties Žr. Svieto gale septyni vyrai nevaliós vieną gaidį papjauti Šlu. nevaliótinai adv.; N: Darbo užtektinai yra, nevaliótinai Grg. Nevaliótinai jaučių, karvių buvo dvare ganyti Als. | refl. impers. prk.: Nėko tie broliai miegtantys nepadaro – nelyna, nevaliójas lynoti Skdv. ║ Grdm pajėgti, ištverti, iškęsti: Aš su juomi nevaliosiu N. Tik valiójau porą savaičių – tarnavimas pas gerą žmogų gerai Vl. Ka taip reikėtų dirbti anai – vienos dienos nevaliõtų Lkv. Pas vieną [ūkininką] nevaliójau dirbt, tai ėmiau ir pabėgau Snt. ║ tr. su neiginiu nepajėgti aprėpti (didelio kiekio): Nevalió[ja] suknių, nevalió[ja] skarmalų, o piningų, eik eik – kaip skutenų tura End. 2. tr. KBII199, NdŽ, NmŽ, Grg, Sg įveikti, pergalėti, nugalėti: Vaikas vyrą nevaliós K. Tą nevaliosi, jis drūtas vyras N. Aš tave valióju KŽ. Ar jį valiótum? J.Jabl. Tu karžygys, tu priešininkus valioji PG. Ans su anu ejo grumties, bet nėkaip negalėjo ano valioti LTR(Klp). Ale matau tave jį valiósiant Jrk17. Baimė ema abudu, ka toks didelis vyras yra, negalės valióti Pln. | prk.: Gydytojai niekaip neįstengė valioti tas pavietras prš. Ji (našta) man per didelė yra, aš ją nevalioju Ns1844,3. Gelbėk, kad mes mūsų kūną su dievišku paklusnumu valiotumbim srš. ^ Jaunas būdamas – keturis vyrus valiójau, paaugau – kalnus verčiau, o numiręs – po bažnyčią ejau (jautis) Prk. ║ refl. Kimtis, galynėtis: Gavęs tik pro langą pasiveizėti, kad draugas su mirtimi valiojas rš. | prk.: Su darbu sunkiai valiojosi, tai plūkėsi prie karvių M.Katil. 3. tr. Lex103, Q410,605, R, R392, M527 turėti savo valdžioje, valdyti: Iš tavęs nesang išeis kunigaikštis, kursai valios žmones mano Izrael WP28. Apaštalai … galėtų numanyti jį nebūsiančiu karaliumi kokiu svietišku, kursai kaip kiti karaliai pilysa didžiosa gyvena, žmones savo valioja kūnišku, prigimtu alba svietišku būdu BPI258. Jei tu ant mano kelių vaikščiosi ir sargybą mano sergėsi, tada tu sūdysi (viršuje išbraukto „rykausi“ – valiosi) mano namus ir mano priedvares apsaugosi BBZak3,7. | prk.: Ir padarė Dievas dvejas (viršuje dvi) dides žvakes (viršuje šviesybes): didę žvakę (viršuje šviesybę), valiojančią dieną, ir mažą žvakę (šviesybę), valiojančią naktį BB1 Moz1,16. ^ Jis (velnias) žmogų teipo valioja kaip raitas koksai arklį užsėdęs sava valia veda alba valioja BPI281. nevaliótinai adv.: Tų ligų aš parnešus nevaliótinai Skdv. 4. tr. galėti, pajėgti valdyti, judinti (kūno dalis): Nei rankas, nei kojas valioja N. ║ intr. ppr. su neiginiu nesveikuoti, negaluoti: Su rankomis nevalioja N. 5. tr. vairuoti: Akrūtai, kačei didi yra ir nuog smarkų vėjų nešami yra (varomi yra), tačiau valiojami yra maža stuire BBJokL3,4. 6. tr. R377, MŽ506 naudoti, vartoti: Jis ir savo „elementorių“ parašė ypačiai dėl tų, kurie … negali su Šleikerio ir Kuršaičio kalbamoksliais susipažinti ir juos valioti A1884,73(Bs). Štai penkiolika storų bylų, tik valiokite, ir teesie galybių Dievas su jumis, kantrūs redaktoriai! Vaižg. 7. intr. LzŽ leisti (ką daryti). ◊ širdìs valiója sakoma ko labai norint, geidžiant: Gerti, valgyti svečiams – ko tik širdis valioja Žem. \ valioti; apvalioti; atvalioti; davalioti; įvalioti; išvalioti; nuvalioti; pavalioti; parvalioti; pervalioti; suvalioti; užvalioti
2 valióti, -iója, -iójo tr. K.Būg, NdŽ, DūnŽ žr. volioti. 1. ritinti, ridenti: Valiók blomais šiaudus JI221. 2. refl. vartytis nuo vieno šono ant kito, raičiotis, ritinėtis: Valiójas parkritusi – tokia pasiutusi vaikas Krš. Ans an žeme valiójas – kokie drabužiai! Trk. Gluodenas jis nekanda – valiójas sau Vn. Pusnaktė[je] ji nubėgusi i ėmusi po tus miežius valióties Trg. Kur būs šlapios Užgavėnės, valiósias tie žydai po tus šlapumus Akm. [Masonas] ir valiojos, ir purtinos, ir niekaip nepastojo valnas BsV278(Klp). Valiójas susikibę dėl putbolo – i kaip mušties nora Krš. Bus geriau ir Joneliui su Sabaliuku valioties Žem. Valiójys kaip paršelis po purvyną Rdn. I nėko nepadarys – valiõčios, krisčio an žemės Kv. ^ Mirk iš juoko ir valiókias iš tų jaunų Krš. Juokias ir valiókias iš tokių kvaišelių Rdn. ║ apie girtą: Aš negersiu tiek daug, ka aš jau valiõčios Trk. Velnias gelba savo vaiką: pijokas valiójas šáltie, i nėko! Rdn. Kitas [prisigėręs] po grabes valiójas valiójas, aš pry to nepryejau Vn. Ka valióties – to nebuvo Šauk. Tokių gerų tėvų, o valiójas [girtas] Krš. Tegerie, tevaliójies – aš negainiosiuos Grd. Valiójas [girtas] kaip katinas nu valerijonų Rdn. | Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles ištiesė priš saulę, valiójas vejo[je] Žr. 3. vartyti (ppr. ligonį): Valiójo a tris metus – labai sirgo Krš. Už ką dykai tavi valiós?! Krš. 4. refl. nuolat gulinėti, voliotis: Nemiegtu, taip valiójuos Rdn. Ritinėjys, valiójys po lovą Kl. Mergos (dukterys) apyvoką apeina, aš valiójuos sau Rdn. Valiódamos tik nutuksi kaip kiaulė Krš. Jau tas valiójas kaip šuo parsenęs Krš. Senatvia, reiktų valióties, lengvinėti – dirbu kaip kumelė Krš. Graži, šiltà, neparvažiuos, valiósias pajūrė[je] Krš. ║ gulėti, vartytis (ppr. apie ligonį): Valióties po lovą – neb gyvenimas, peilis, geriau mirti Rdn. Nuvirsu kada, i viskas, ka tik nereiktų an lovos valióties Krš. Po lovą valiõtumys – dar blogiau, ir supūtumi žmogus begulėdamas Lks. Jei pavyks [išgyti], atsistos an kojų, o ne – i valiókias Krš. 5. voliojantis, raičiojantis išguldyti: Pasiutę krupmaušiai – kaip miežius valió[ja]! Krš. 6. valkioti, tąsyti: Ko valióji švarkelį an žemės?! Rdn. Kam ten aną valióji, draskai?! DūnŽ. ║ niokoti, trypti: Kad nemytų, nelaužytų uosinės tvorelės, kad nemytų, nevaliotų žaliosios rūtelės LTR(Plv). 7. refl. būti ne vietoje, nesaugomam, mėtytis, vadalotis, valkiotis: Suėsk tą srubą, ka nevaliõtųs DūnŽ. Valiójas, suėsk tą kiaušelį – kas čia vyruo? Rdn. Valiósias liuob traktoriai pagroviais – gėrė traktorninkai Rdn. Šaukštai, lėkštės valiojosi asloje sp. | prk.: O, tada dirbom lietuviai: kiek aukso valiójas, o daba vagam Krš. Prieglaudos yra, pakeliais žmonys nevaliójas Krž. Nėkas nevaliójas: numiršti, visi skuba laidoti Jdr. ◊ ×dur̃nių valióti 1. kvailioti, pokštauti: Ka būtų sunkesnė skrynia, į apačią įdės akmenų – teip dur̃nį valiójo Plt. 2. dykinėti, tinginiauti: Nėkame nedirba, dur̃nį i valió[ja] visi Trk. Sako, aš tai dur̃nių valióju – piningų turu saujėms Kl. juokùs valióti kvailioti, pokštauti: Reik mitrio žmogaus didliai – juokùs valió[ja] Gršl. pininguosè (po áuksą) valiójasi apie labai turtingą: Tu turbūt piningūsè valiójys Krš. Kaip kas po áuksą valiójas, tam juodam blogiau Krš. po pur̃vą valióti šmeižti: Kodėl žmogus esi vis po pur̃vą valiójamas?! Krš. sáulė žemè valiójas apie gražų, giedrą orą, giedrą dieną: Kokios darbo dienos – sáulė žemè valiójas Trk. Graži tei graži, sáulė žemè valiójas, ale ką ėste [po sausrų]! Krš. \ valioti; apsivalioti; išvalioti; nuvalioti; pavalioti; prasivalioti; prisivalioti; suvalioti
3 valióti, -iója, -iójo NdŽ žr. 1 valiuoti: 1. KŽ Ir kareiviai, garsiai lietuviškai valiodami, pasileido į kaimo pusę E.Miež. 2. J, Pns, And Tie daug garsiau užniko valioti: – Valio mano dalgelis, valio, valio! Žem. Nepapustęs dalgelio, nepapjausi šienelio! Valiok, mano dalgeli, valio, valio! V.Kudir. | Džiaugias bitelės iškentę žiemą, linksmai valioja po žalią pievą LTR(Pnd). | tr.: Mūsų broliai darbinykai dalgelius valioja LTR(Šln). Mūsų broliai bernužėliai dalgių nevalioja LTR(Jnšk). \ valioti; atvalioti; pavalioti; suvalioti; užvalioti