kad reikšmė

Kas yra kad? 1 kàd conj. K; SD58, B, M 1. kai, kada (laiko šalutiniam sakiniui jungti): Kad aš mažas buvau, šile ožius ganiau J.Jabl. Kàd saulė nusileidžia, tai atvėsta KII348. Kàd arkliui užeina aikštis, tada bėga J. Kàd šąla, gilgžda (= girgžda) ejint (= einant) po kojų J. Vis esąs, neesąs šienas, kàd man nereik, nė už ko man nėr J. Brada didelė, kàd yra purvas J. Ugnis blikčió[ja], kàd dega J. Blandžias akys, kàd miego nori, t. y. markstos J. Kàd engi veidą, tas skausta J. Brangiųjų akmenų matau daugybę, kad anksti rytą saulė rasoje maudosi rš. Dar gaideliai negiedojo, kad mamužė kėlė (d.) J.Jabl. Kad aš išginiau tėvelio palšus jaučius, o ir atjojo pas mane našlužėlis d. Ketu daryti veseliją nors vėlop rudenop, kad ožkas sukišiu J.Jabl. Kàd jauna buvau, kaip rožė žydėjau Pln. Daugiau nekosėsi, kàd aš į tave pažiūrėsiu (pagydysiu tave) Skr. Kad tik pinigus sudarysiu, keliausiu NdŽ. Kad mergelė rūtas skynė, tad ji graudžiai verkė KlvD40. Kad uošvelis žambį taisė, skaudžiais žodžiais barė JD1555. Kad linelius sėjau, žirgais apekėjau KlpD15. Kad mergytė rūtas skynė, muni minavojo, ir kad pynė vainikelį, muni garbavojo StnD17. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau KlpD106. Kad mergytė už stalo sėdėjo, anytužė žvairiai pažiūrėjo RD59. Kad Jį ... klausė apie mokytinius, nieko notsakė DP159. ^ Ne laikas šunis lakinti, kad vilkai bandoje M.Valanč. Kad dugną dėsma, tad regėsma M.Valanč. Atduos, kad kūlys žydės (niekada neatiduos) S.Dauk. 2. kadangi, nes (priežasties šalutiniam sakiniui jungti): Kad tu išgelbėjai žmonių giminę, duosiu tau maistui gyvulį, kurį pats pasiskirsi (ps.) J.Jabl. „Ko tu buvai išvažiavęs į Kauną?“- „Kad brolis be galo prašė, meldė“ J.Jabl. Paskum ant jo (akmens) lietuviai dovanas kūrenę, kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni A.Baran. Prašė pakurti krosnį, bet kad klėtis buvo be krosnies, tai nieko negalima buvo padaryti A.Vien. Aš tave vesiu, kad tu tokia darbininkė BsPI13. Eglės medis man patinka, kad žaliuoja visados Gmž. Gal aš kelmas, kad tu mane stumdai! Ds. Del to, kàd jis turi nelaimės būti kuprotas, daug vaikų juokiasi iš jo NdŽ. Ką mes jai dovanosime, kàd ji tokia klausi ir gera? NdŽ. 3. idant (tikslo šalutiniam sakiniui jungti): Mes turime viską, kad galėtume savo tikslą pasiekti rš. Valgyk, kad stipras (stiprus) būtum J.Jabl. Prašyčia samdyčia seną motynėlę, kad naitų (= nueitų), kad parneštų rūtų vainikėlį Bsg. Še tau, kad nepyktum Sl. Ant ugniakuro rusink užgesusią ugnį, kàd žibėtum šviesiai, kad galėtumei vyžas vyžti J. Baudina, kàd ženyčiaus J. Tu per mažas, kàd galėtumei pavadelėti arklį NdŽ. Kàd lengviau būtų atsiginti nuo priešininkų, senovės lietuviai statėsi pilis NdŽ. Suimk trumpai kamanėles, kad nesuskambėtų (d.) J.Jabl. Senis įbarė vaiką, kad nieko neimtų J.Jabl. Siųsčiau tėvelį, kad atvaduotų bėrą žirgelį (d.) J.Jabl. Stiklelį tryniau, kad žibėtų J.Jabl. Daro, tiktai kad daroma būtų Žem. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles, kad paregėčiau savo mergelę (d.) J.Jabl. Juk ne tam aš jį auginau, kad jis man dabar žmonių šunis lodytų! J.Jabl. Išsiuntė vaikus, kad grybų prigrybautų Grž. Tyčia šaudo, kad išsigąstų Grž. Išjojo jojo brolis medžiotų, paleido leido juodus kurtelius, kad išgaudytų pilkus kiškelius (d.) J.Jabl. Parduočia skrynias, plonąsias drobeles, kad atvaduočia jaunąsias dieneles (d.) J.Jabl. Aš įgriaudinau savo mergelę, kad neitų jaunimėlin J.Jabl. Iš krūmų išlindai akių neišsibadęs, tai nori vėl lįst, kad išsibadytum J.Jabl. Žvakės neuždegė, kàd nieks nematytų LB214. Paliekta duobelę apei apynio diegą, kad vanduo lynant tenai tekiltų S.Dauk. ^ Paėmė jauną votegą, kad seną kailį išdirbtų M.Valanč. 4. jog (tarinio šalutiniam sakiniui jungti): Kai kurios salelės tokios mažytės, kad nėra nė žmonėms kur gyvena J.Jabl. Balsas jos toks tylus, kàd vos begirdėti NdŽ. Upelio vanduo buvo toks vaiskus, kad jo žvyruotame dugne galėjai skaityti akmenėlius LzP. 5. jei, jeigu (sąlygos šalutiniam sakiniui jungti; sąlygą reiškiančiam sustabarėjusiam junginiui pradėti): Kad norėsite – galėsit gyvent, kol patiks A.Vencl. Iš ko gi jis to gudrumo išmoko, kad ne iš manęs A.Vien. Kad ateitų, gautų Grž. Kàd ne tu, gal būčiau išlošęs Dkš. Kad imsi, imk, kad ne – eik sau Ldk. Ne mergelė būčia, kad aš nežinočia, kas žaliavo žiemą vasarėlę (d.) J.Jabl. Kad būčiau žinojus tokį buvimėlį, būčiau rūtų vainikėlį daržely palikus (d.) J.Jabl. Kad žinočia, kad atjotų (kad žinočia atjosiant našlelį), kločia aš jam patalėlį trijų eilių erškėtėlių (d.) J.Jabl. Visiems malonu būtų, kad jis pasveiktų J.Jabl. Kad tu man pasakysi: „meluoji“, tai aš tau du rėžiu rėšiu iš nugaros (ps.) J.Jabl. Jau kad įleidė šaknį, tai sunku beiškrapštyti Sln. Kad tokių pūrą sėjusvienas diegelis nedygtų, niekam bėdos nebūtų Sln. Greit pasensi, kad daug žinosi Sln. Kad muša, bėk Mšk. Kad jis vieną bėdą teturėtų, ko gi jam daugiau bereiktų Grž. Kad bus mums, bus ir jums, jei tik šoksite su mumis Jnš. Kad nori, kad tvora ilgai laikytų, tai įkalk kuolus gerai Srd. Kad eis, ir pereis – ką tu jam Prng. Valgyk, kàd yra noro NdŽ. Kàd taip viskas paliktų, kaip mes puikiai galėtume gyventi NdŽ. Kàd kiek vėliau, būtumei tamsta neradęs NdŽ. Kad nevalgęs atsiguli, tai nemiegojęs atsikeli Gs. Kad kada pradeda vištos giedoti, tai tuose namuose bus nelaimė Vel. Kad duoda, tai ir imk Sld. Kad sergi, tai neik Lp. Kad nežinai, nesakyk Sln. Kad nedirbsi, tai nėko ir neturėsi Pln. Vai kad mes žinotum, tai mes nutaisytum tėvuliu kelelius žaliais šilkeliais TŽI280(Mrs). Kad ausiu, kad verpsiu, dailiai nešiosiu, kad kulsiu, kad arsiu, duoną valgysiu JD1560. Kad ne žirgas, ne balnelis, būčiau pats pražuvęs JV198. Kad būčiau žinojus katrame kiemely [mano bernelis], tai aš būčiau anksti kėlus, vandenėlio ėjus JD314. Kad mokėčia kalbėti, daug turėčia sakyti LTR. Aš negerčiau arielkelę, kad nebūtų saldi, nemylėčiau aš mergelę, kad nebūtų daili KlpD66. Kad būt kritus rasa ryto, vainikas žaliuotų JV96. Kad tu man neprisieksi, kad aš tave išvadavau, tai aš tave ir nudursiu BsPI7. ^ Kad atsikeltų, dangų paremtų; kad prašnekėtų, daug pasakytų; kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) J.Jabl. Kad kasi, tai ir rasi Nj. Kad suvalgei košę, atimkis ir puodą Sim. Kad vaikas neverkia, motinai nerūpia Sim. Kàd katės lotų, šunų nereiktų Dkš. Kas genio vaikus žinotų, kad pats neklyksėtų? J.Jabl. Kad namie privalgysi, ir kitur ką gausi J.Jabl. Kad giltinė paėmė kirvį, teema ir kotą M.Valanč. Gali mesti dešrą, kad žinai lašinių paltį nukrisiant M.Valanč. Kad kiek (bemaž, be maža ko), būčiau pagavęs kiškį Srv. Kad kiek, būtų galą gavęs Lp. Šuva būtų suėdęs, kad kiek Jnšk. Kad tik kiek (maža kas, menkas niekas), tai tuoj šoka kautis! Lp. Kad kai (ko gero), jinai už tave bus geresnė šeiminykė Srv. Kàd kokiõs (ko gero), tai liksi nevažiavęs! Alk. Kad kokioj (tuoj), tu ir gausi pas jį pinigų (negausi)! Ds. 6. nors (ppr. su dalelyte „ir“ vartojamas nuolaidos šalutiniam sakiniui jungti, vienarūšėms sakinio dalims jungti): Tylėk, kad ir matysi Klvr. Kad ir kažin kaip prašytų, neisiu Vkš. Kad ir aiškiai sakai, nesuprantu Vkš. Kad ir tu ateisi, nieko negausi Vrb. Skruzdėlė daug pajėgia, kad ir maža Vrb. Kad ir mirsiu, nedovanosiu Sln. Kad galva ir didelė, bet protas mažas Pln. Užsigaubsiu sermėga ir eisiu, kad ir lis Ds. Kad ir jisai tyli, kad ir jisai nyri, bet mane myli Slm. Kad ir lytų, aš keliausiu J.Jabl. Kad ir tėvai jau išmirė, tačiau vaikai neištvirko J.Jabl. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena J.Jabl. Kad ir nupirksi [žirgelį], bet nejodysi Grz. Kad ir nupinsi [vainikelį], bet nenešiosi Als. Kad ir žinojau, ale nejojau, nedariau vieškelėlio JV41. Kad ir prausiu burnužėlę rytą vakarėlį, bet nebūsiu taip raudona, kaip pas motynėlę (d.) J.Jabl. Nusipirksiu sau žirgelį, kad ir mažą, bile gražų KlvD27. Kad aš ir išgysiu, bet tavo nebūsiu JD1479. Ei verkia verkia jauna mergelė, kad ir didis pulkelis JV262. Rasi, neleis tėvužėlis, kad ir pažadėjo JV1063. Kad ir draudė motinėlę, bet ji gailiai verkė DvD33. Jie buvo smagūs, kàd ir laidotuves matė NdŽ. Arklys, nušalęs kojas, kàd ir gydomas, po kelių savaičių krito NdŽ. Kàd ir kaip jis stengėsi, nieku būdu negalėjo tikro žodžio atsiminti NdŽ. ^ Kad aukso pautą duotų (jokiu būdu, nieku gyvu), neimtų M. Kad ir ant šluotos, bile važiuotas Ds. Kad čia kažin ką (jokiu būdu, nieku gyvu), negrįšiu prie Julijos rš. 7. jog (veiksnio šalutiniam sakiniui jungti): Jiems pasirodo, kad ūžia ne vienas šimtas mašinų rš. Man atrodė, kad dabar jo žvilgsnis pasidarė aštresnis ir kietesnis J.Dov. Iš pradžių dingtelėjo, kad tai stiprus vėjas ūbauja ventiliatoriuje P.Cvir. Atrodė, kad tykiai ošia medžių lapai A.Vien. Sakoma, kàd ji labai išmintinga NdŽ. Karoliui buvo aišku, kad tomis sąlygomis žaidimas gali pasibaigti liūdnai rš. 8. jog (pažyminio šalutiniam sakiniui jungti): Susilaukė varnas dienos, kad žmonės jį išgirdę krankiant vijo nuo stogų ir medžių viršūnių P.Cvir. Yra tokių vištų, kad gieda Brš. Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio laikotarpio, kad pusė milijono mūsų vaikų ir suaugusių mokytųsi rš. Yra buvę atsitikimų, kad Vezuvijaus lava buvo nutekėjusi ligi jūros J.Jabl. Tokią gražią dainą padainavau, kad visi juokiasi Vlkv. Bekeliaujant teko trankytis tokiais netikusiais keliais, kad turėjom pasinaudoti nešėjais J.Jabl. Yra buvę ir tokių atsitikimų, kad avėdros parsinešdavo savo gūžton ir žindomų vaikelių J.Jabl. Atlėkė šyvas arklys taip (toks) baltas, kad net visą žemę nušvietė (ps.) J.Jabl. 9. jog (papildinio šalutiniam sakiniui jungti): Mes tikime, kad laimėn tas kelias mus nuves rš. Mykolas pasijudino ir pamatė, kad jis iki juostos bestovįs sniege A.Vien. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP. Dvaro darbininkai tėvui pasakojo, kad tik sienojui kritus Kaziukas klyktelėjo P.Cvir. Anksčiau mudu su Simuku manėm, kad saulė nusileidžia į Kurbėnų dvaro šulinį P.Cvir. Kad ateis, pasakyk jamui, kàd ir aš mažas J. Pasakoja, kad jis matė Vlkv. Ir visi neatsidžiaugia, kad sūnus prapuolenis sugrįžo J.Jabl. Jonas pavasarį atsiminė skųsties, kad [Petras] rudenį nenuleidęs vandens Žem. Tariau, kad kas į pelkę įkrito J.Jabl. Tikt, minau, saugokis, kad, sau kakalį kurdams, ... nei save patį, nei kitus draugus nepažeisi K.Donel. Matau, kàd tėvas pyksta NdŽ. Mamaitė nežino, kàd šį vakarą pareisiu NdŽ. Mes ir neprašome, mamele, kàd štai tuoj duokite, ir baigta NdŽ. Ligonis pasakė, kàd jam esą geriau NdŽ. Žadėjo, kad šiandien mus atlankysiąs OsG175. Tikėk mani, kad paklysi MP256. 10. jog (būdo šalutiniam sakiniui jungti): Įpyko ant jo dideliai, kàd nustojo valgyti su juom BM296. Aš taip nustebau, kàd nė žodžio negalėjau atsakyti NdŽ. Ir visoki žiedeliai teip tarp savę pinas, – kad iš tolo tik regis gražus margumynas A.Baran. Rūksta dūmai, kad gūdu žiūrėt Vrn. Jis tiek buvo įsitraukęs į savo darbą, kàd nematė viso to, kas dėjosi aplinkui NdŽ. O teip apnegalus, kad jau per didį sopulį negaliu valgyti ir duonos mano MP123.
2 kàd prt. 1. pageidavimuose, linkėjimuose, įsakymuose, prakeikimuose, sušukimuose, keiksmuose: O kad jos austų, kad jos dainuotų, plonas drobeles kad jos dunzgintų! JD124. Kàd taip man pavyktų ją gauti! NdŽ. Kàd aš būčiau toks išmintingas kaip tu! NdŽ. Kàd nepaklystumei, naktis nešviesi! NdŽ. Kàd taip niekumet daugiau nebūtų! NdŽ. Eikit iš čia, kad greit nebūtumėt! Grl. Kàd taip mums pavakarieniavus! NdŽ. Kàd taip jį peršnekėjus! NdŽ. Kad tu man, motule, nors duonos duotai! On. Kad tu pavirstum į drebulėlę, kad tu drebėtum dieną naktelę! (ps.) J.Jabl. ^ Kad tu suzmegtum! Grž. Kad tu kur sprandą nusisuktum! Grž. Kad tu surūgtum! Ds. Kad tau šunes! Ds. Kad tu sudegtum! Ds. Kad tau perkūnas! Ds. Kad tu sustiptum! Ds. Kad tu sučirškėtum! Ds. Kad tu sukeptum! Ds. Kad tau velniai! Ds. Kad tu sumolėtum! J.Jabl. Kad tu pastiptumi! M.Valanč. Kad tu supelėtum! Ds. Kad tu sudaužėtum! Ds. Kad tu vaikščiotai be galvos! Db. Kad tu sudegtum ir su pačiuke, ir su gryčiuke! Kdn. Kad tave lapės, šunes, devyni vilkai! J.Jabl. Kad jis galvą kur nutrūktų! J.Jabl. Kad tau šalt būt! M.Valanč. Kad tu vakaro nesulauktum! Kp. O kad tau nors, kaip aš sušlapau! Ds. Kad tave šimtas keturioleka! LTR. Kad jo liežuvis supūtų, kaip man kad įlojo! Žem. Kad tu marškiniūse neišsitektumei! S.Dauk. Kad tave pypkės galas! Kt. Kad tave kelmai! Kt. Kad tave plynė! Kt. Kad tu nelauktum, berneli mano! JD865. Kad tave! FrnS152. O kad tave, peilį namie palikau! Grž. 2. ppr. su žodžiais: kaip, lyg, ir, ot, taip, daug, bet, ale...: Šeimininkė, nebegirdėdama naktį gaidžio giedant, kaip pirma kad būdavo, ėmė dar anksčiau kelti J.Jabl. Kad aš taip norėčiau, kaip jūs kad norit tos arbatos Db. Atrodė, kaip kàd nieko nebūtų buvę NdŽ. Atkentėsiu, lyg kàd būčiau tikrai nusikaltęs NdŽ. Ot kad valgiau – ant trijų dienų Pkr. Iš dokumentų galime, pavyzdžiui, paimti kad (nors) ir šiuos vardus K.Būg. Kojinės kad besančios suplyšusios kaip regztis Šts. Aš labai toli į girią buvau nuėjęs, toliau, kaip seniaus kad medžiodavau MPs. Be namiškių ir kaimynų, su nieku kitu vaikai beveik kad ir nesusiduria Db. Liepė ... grįžti pas tėvą ganyti ..., kaip ir pirma kad ganė BM284. Tas kambarys atrodė labiau gyvenamas, kaip kàd (negu) kiti rūmų kambariai NdŽ. Kad čia per daug jau, ką mačina Vlkv. Čia pelių kad daug, kad daug yra Skr. Kad ir Juza, sakau, būt nieko, bet kad iširęs Ds. Tu dar man didesnį ... širdies gėlimą darei, su savo akimis į mane rodydamas, nekaip kad šunų skalijimai PP38. Bet kad aš jau toks Vaižg. Tavo galva didelė, ale kad dyka J.Jabl. Ar labai barėsi? – Žinai kad (žinoma)! V.Kudir. Kalba, lyg kad kas jai būtų pasakęs rš. Tartumterpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Velyk būčiau numirusi, ne kad (nekaip) jauna tekėjusi JV901. Eisim, kad eisim į trobužėlę, į trobužėlę prie audėjėlių, yra, kad yra trys audėjėlės, nėra, kad nėra mano širdelės D29. Nueina pas obelį: kad nėr vieno obuolio vėl LB253. Kad (tai) pasakė: nei nešt, nei vežt (netikusiai) Ds. Mes moterys kàd dirbom, tai dirbom NdŽ. Ji kàd daili, tai daili NdŽ. Dainuoj dainuoj trys seselės po langelio sėdusios, oi, kad jo, oi, jo, jo po langelio sėdusios KlpD25. Ko tu kad, berželi, ko neaugai, lylia? NS315. Teip žmoneles, iš bado žievėm papenėtus, kad užtiksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran. Kàd jūs manęs nesupratote NdŽ. Tai kàd nėra geros šeimininkės NdŽ. Rugių kad kas (kai kas) ir nebegrėbia Ds. Kad kam tai ir sekas Ds. Kaip ir ansai ... karalius kad buvo padaręs linksmybę didę MP69. Aš tat taip gerai žinau, kaip kàd du sykiu du bus keturi NdŽ. Vieno šmoto kàd nebūt ben dvie vežimų Ds. Jau kad kad (tik tik) ir būt jis (laivelis) pilnas vandens rš. Vargu ne kad Jūzapas buvo vardu Šts.
3 kàd interj. vištos katėjimo garsas (ppr. padėjus kiaušinį): Kad kad kad kadokš padės kiaušius J. Kad kad kad kudak, – šaukė vištos rš. Višta, kiaušinį padėjusi, kata: „Kad kad kad nieks nepavogt!“ Prk. Gaidys ant pečiaus palėkęs: kad kadokš! S.Dauk.

kad sinonimai

kad antonimai

kad junginiai

  • (kam) susidaryti įspūdžiui, (kad), esmė ta, kad, kad būtų pamoka kitiems, kad galų gale, kad ir kaip, kad ir kaip būtų, kad ir kaip keista, kad ir kaip ten būtų, kad ir kas, kad ir kas/ką/kur, kad ir kiek kainuotų, kad ir ką, kad ir labai, kad jis, kad kažkas ne taip, kad ne, kad nematai, kad paskui nepatektum, kad plaukai piestu atsistotų, kad taip būtų, kad viskas bus gerai, kad viskas gerai, manyti (kad), ne tik kad ne...
Ką reiškia žodis kad ne kad? Visi terminai iš raidės K.