ubagas reikšmė

Kas yra ubagas? 1 ×ùbagas (s. l. ubog, brus. yбoг) sm. (3b), -ė sf. (1) K, NdŽ, (1) K, BS149,188, NdŽ, Krš, Eig, ubãgė (2) NdŽ, Slnt, ubagė̃ (3b) Sch189, NdŽ, KŽ, Skr 1. Q87, H, H156,162, R, MŽ, Sut, Kos57, FrnW elgeta: Ubagas esmi, neturiu nieko R32, MŽ42. Jalmužną duomi, ubagams, vargdieniams duomi, išdaliju R16, MŽ21. Ubagas atkabarakštavo ramstydamos su lazda, t. y. atejo JI123. Nebėra nė kokių ubagų̃; seniau eidavo maišeliais apsikabinę On. Dabar visi paskėlė, nėr ubagų̃ Dglš. Neturì duonos – antsidėk terbas ir mauk ùbagais Lk. Ve, šit rimorienė ubaguose Žem. Ubagų̃ pilni kraštai būdavo Nm. Jug ir ubagas turėjo [paskirtą elgetauti] sodą, į kitą negalėjo eiti Vvr. Sėdi prieg bažnyčios rėdai ubagų̃, rankas atkišę Kpč. Eis ir eis ùbagai, durys neužsidarys Pp. Jug liuob tokių metų būs, ka liuob po devynis par dieną ùbagus páreiti Ms. Atejo dujai: ùbagas ir ùbagė Šmn. Ubagas eidavo pakiemiais, tai lazda ar botagu gindavos nuo šunų Grz. Dabar valkiojas daug prismetusių ubagų Ds. Da ùbagas paėsdavo geriau, lašinių prisirinkęs, kaip anie (šykštūs didžiažemiai) Krž. Ė ate[jo] ubagas ir prašosi naktuit LTR(Grv). Jei gaila žmogui duot, tai ubagám išdalink Jnš. Gal jis ir buvo kada žmogus, bet dabar jau ubagas LTI51(Sln). Išsikepė šviežios duonos, nešė ùbagams Yl. A liuobi gerą bryzą lašinių duoti ùbaguo? Pln. Ubãgė buvau, turėjau ubaginė[je] su ubãgiums rieties Krš. Kam gi ùbagas mielas Kls. Kas ùbago nekenta, tas pats paliekta koks vargšas Vkš. Seniau, jeigu mergė įsigavo vaiką, aną šventą dieną ùbagai varė su lazdoms aplink bažninčią lauke Vkš. Poniški ubagaĩ: sulopyta viskas, ale išskalbta Plv. Iš ubagų̃ išeina, o valgyt visada negerai Aln. Prasts ubagè, pasilik, kaip tau nuo Dievo paskirta! K.Donel. Eik lauk, ùbage, mano šunis su blusoms apleisi! Sg. Kas čia darosi tam dieduo, tam ùbaguo? Pns. Ubago botagu iššvaistomos trobos, kad pelės išnyktų (priet.) Brž. Inlindęs kokion sermėgon, kad, sakysi, ùbagas Trgn. Ùbagės kai vištos karkina susėdusios Žg. Šokit šokit, ubagaĩ, tegu laksto škarmalai (d.) Ar. Da du maži, neužaugę kluone kepersuoja, du kunigu, du ùbagu, du ženotu, du bagotu JD374. Prašau manęs netrukdykite, esmu ne mergos gimdytas, ani ùbago perėtas JR26. Miške krūmai, namie dūmai, ubagai kermošiuj NS195. Ūkius mums atims ir nešt lieps ùbagų krepšą K.Donel. Kas jus (valgius) tenai suvalgė ir sugėrė, tuomi nerūpinos: paprastai ubagai ir vargdieniai S.Dauk. Ji vargdienė būdama pastojo ubage Kel1852,124. Atsirado tiktai trys ubagės ir vienas vargdienis, kurie pradėjo rūpintis Raulą krikščioniškai palaidoti J.Bil. Ir ubagai tarpa žmonių bus linksmi BBIz29,19. [Viešpats] Eliošų pranašą nusiuntė ubagėsp DP492. Ejo su gėda į ubagų špitolę, prašydamas nakvynės, tenai pirmąją dieną su ubagais kaipo ubagas valgė ŽCh49. Ubagė̃lis NdŽ; N. Ubagelė Sut. Ubagiùkė NdŽ. Ubagelius išmaldyti reik J. Geriau aš einu ir ubagẽliais, ka tik savo kojoms Akm. Ka valdžia neduotų [pensijos], eik par trobales ubagẽliais Slnt. Ak, man bėdžiui jau beveik reiks ùbagais eiti K.Donel. Kas tave, seni, čia penės veltuo, eik sau ubagais M.Valanč. Ponas tai išejo ùbagu, būtų sušaudę; anas išejo su terbom žebravodamas Jž. Atejo toki senelė ubagẽlė ir ana paprašė gerti Vgr. Kitas pamato, kad ateina ubagė̃lis, užkiša duris Jnšk. Tu mergelė biedna, ubagẽlė viečna (d.) LzŽ. Apreikštas ubagė̃liamus, piemenimus DP42. | Bobos ejo ubãgėms vakare [per Užgavėnes] Trk. Ka buvom jaunesni, ubãgėms eismu Žlb. Mugės dieną ta jau ejėm, kas kur beišmanėm – nu ùbagais, žydais Plt. ^ Kaip ubago terba kiaura VP21. Tavo burna kaip ùbago kruopinis Trgn. Vadžios vieni mazgai kaip ùbago poteriai Jnš. Eina ir eina kaip ubagai į atlaidus KrvP(Pv). Ieško kaip ubagas kelio į atlaidus TŽV609(Ps). Eina kaip ubagas, galvą nuleidęs KvrP(Mlt). Gieda kaip Naumiesčio ubagė Mit IV332. Garsiai gieda kaip ubagas prie tilto KrvP(Al). Gerklę paleido kaip ubagas botagą KrvP(Srj). Ko tu čia rairoji kai ubagas po kryžium?! Ds. Ginčinosi kaip Pivašiūnų ubagas su ponu Dievu KrvP(Dg). Verkia kaip ubagas, terbas pametęs TŽV622(Ps). Ir bamba kaip ubagas, žirnius pabėręs Kv, Pln. Bambėk kaip ubagas, kruopus pabėręs Sch112(S.Dauk), Ub. Tas pats i tas pats kaip ùbago malda End. Burba kaip ubagas, lašinių priėdęs S.Dauk. Bamba kaip ubagas, čiupinėdamas apie bambą KrvP(Jnš). Šneka tos bobos kai ubagaĩ prie šventoriaus susėdę Bsg. Išėjo iš kalbos kaip ubagas iš maldos B1005. Kaip ubagas maldoms, rodoms ir eita Grg. Ko čiupinėjies kaip ùbagas apie savo pačią? Sk. Grabaliojas kaip ùbagas apei piemenę (lėtai dirba) Gršl. Kaip ubãgė ranką atkišusys i stova (apie įkyriai prašančią) Kl. Bijo kaip ubagas darbo KrvP(Jnš, Klm). Kabinasi kap ùbagas į kiškas Gs. Gaudo kapeikas už kiaušinius kaip ùbagas koks Dkk. Apipuolė kaip šunys ubagą KrvP(Jnš). Ginasi kaip ubagas nuo šunų KrvP(Vrn). Patenkinta kaip ùbagė, šunų apdraskyta (iron.) Šl. Bagotas kaip ubagas utėlių (juok.) KrvP(Jnš, Mrs). Linksmas kai ùbago paršas Žl. Ten aš augau kai ùbago paršelis Skdv. Ko toks pasleidęs kai ùbago paršas Aln. Pasileidė kaip ubago botagas LTR(Pn). Kap negerai tep pasileist, kap ubago botaguo: nieko nekruta, kolchozan neina LKKXIII126(Grv). Prisirinkęs velnių kaip ùbagas Trš. Ko darkais kaip ubagas ant ledo Žvr. Išžirgo kap ubagas ant ledo Alk, Vlkv. Nuskuręs, apskretęs kaip paskutinis ùbagas Vkš. Grynas kaip ubagas KrvP(Iš). Eina skvernais pasiplakdami kaip ubagiùkai Vdk. Kad jį matėt, tai lyg koks ubagýtis Tlž. Ar negali kaip žmogus apsivilkt – eisi kai ùbagė Jnš. Kap ùbagas slankioja pakiemiais KzR. Et, turi sveikatos kaip ubagas KrvP(Gr). Gudri kaip Tytuvėnų ubagė KrvP(Rs). Užvežė kaip Šimutis ubagams: dum nedavė, trečiąjį aplenkė ir visi buvo kantenys Ggr. O jūs tai nelyginant ubagai po švento Roko: ir tarbas, ir lazdas išmėtėt M.Katil. Prašnus kap ubagas Rod. Gausi iš ubago lazdą LTR(Gdr, Dkk). Par ùbagą jau būč lazdą išprašęs, ė par taũ nieko negaliu Ds. Sarmatykis imt iš ùbago lazdą Sml. Ubago lazdą vagia KlK42,78(Aln). Ubagas nu ubago ramento reikalau[ja] VP47. Ùbagas ùbago terbos siekia Tr. Neišsižadėk turmos ir ubago lazdos Ds. Ùbago kišenės nepripildysi J. Ubago tarbos ir kunigo maišo niekad neprikrausi M. Ubagą pripenėsi, bet delmono jo nepridėsi VoL453. Kiaura ubago terba S.Dauk. Ubago žakas be dugno R69, MŽ92. Ùbagą terbos peni Jnš. Ubago aruodai ant pečių LTsV189(Kt). Ubagas išejo, ubagas parejo MitIV48. Brenda skolosna, kol nubris ubaguosna KrvP(Alv). Vaikas vaikui nelygu: vienas kuniguos, kitas ubaguos An. Kas netur proto, tas ubagais eina Sim. Ubago tik vardas prastas, o valgymas, gėrimas – o o o! Lkv. Ubagas ne draugas, žuvis ne mėsa LTR(Grk). Su ubagu nedraugauk – tau duonos jis neuždirbs LTR(Zp). Greit užmiršai ùbago ašaras (kad pačiam buvo blogai) Ds. Ubagą pasodink až stalo, tai i pasdės [kojas] in stalo Prng. Velnias ir duos ubagui pinigus nešiot Antš. Ubagui kelio neparodysi LTR(Kš). Ragažė bulvių ubago neišgelbės Prn. Pasakyk ubagui ar žydui, visas svietas žinos Tr. Ubagas sviesto (pyrago Mrj) nevalgo LTR(Vlkv), Gž. Nenora ubagas sviesto: pilna barzda smetono Ggr. Kur gaus ùbagas sviesto rietams tepti? BzF52(O). Namie bėda su vaikais, o mieste su ubagais B645. Jei ubagas atejo, tai be almužnos neišeis Vdn. Ubagų žemės nėra J, Pšl. Ubagai ir krepšiais dalinasi Šk. Ùbagas ùbagą muša Yl. Ubagas gula, ubagas kulia Erž. Ubago botagų labai šunes bijo Šlvn. Drąsos reik su ubagais muštis PrLXVII2. Ubagais eidamas duonos gausi Sln, NžR. Putros ir ubagais eidamas gausu Plt. Įpilk ma[n] pieno – barščių i ùbagais eidamas gausi Jrb. Sasipeš ubagai, teks mums lašiniai PrLXVII17. Ubagais eina, o da noria ponu būti LTR(Vdk). Oi, čia ponia iš ùbago! Aln. Ponų ubagas S.Dauk, VP38, Škt. Ubago lazda nė šalčio, nė šilumos nebijo Snt. Kunigai – Dievo ubagai Gž. Ubago vardas, o pono valgis, t. y. valgo kaip ponas J. Kad aš ir ubagas, bet muno širdis poniška Vkš. Kad turi pinigų, nebijok nei ubagų̃ MitIV47. Vilką kojos peni, ubagą poteriai Kpr. Ùbagą kojos peni Jnš. Atlaidas be ubagų neapsieina LTsV227(Srj). Ubagų̃ žiema šiamet, nešalta Žl. Ubago poteriai – kaip vilko pasninkas LTR. Nepasitikėk ubago malda, pats melskis Lk. Ubago poteriai su žinia Jnš. Nuje, nešu, – ùbagas klapčių kame beturį̃s (atsakoma nenorint būti siuntinėjamam) End. Kas ją šliūbavos, a ùbagas ant kapčiaus?! Slv. Kas duos ubagui vaiką? LTsVI89(Srd). Neduok Dieve ùbagui vaiką (sakoma apie perdėtai besirūpinantį) Škn. Kas duos ubagui gražią pačią? RdN. Kas tau duos ubagui iš armotos šaut LTsV189(Kp). Reikia gi ùbagui iš lazdos šaudyt (apie elgetą, kuris dedasi turtingas, protingas) Švnč. Saugokies ùbago ùbagu pavadint Ign. Nors ubagu mirsiu, bet namų neužmiršiu VP35. Nors dabar ko ir beeisi į bažninčią, ar ubagų išvadžioti? (sakoma nusivėlinusiam) Brs. Ar reiks su ubagu guldyt, ar per kelnes kratyt (sakoma, kad duona gera būtų) Ldv. Ejau ùbagais, apkabino kubelais (nelauktai buvo pavaišinta saldainiais) NmŽ. Atejo ùbagą myžti išvesti (sakoma pavėluotai einant į bažnyčią ar kur kitur) Lk. Eik tu ùbago milžti, duosu aš anam šnapšės! (iron.) End. Ateina ubagas: – Atginkit vištas, šunų nebijau!(sliekas) LTR(Vlkv). Ateina ubagas ant dviejų kriukių, su kaulo burna, su mėsos barzda (gaidys) LTR. Ùbagas an žemės meta, ponas į kišenę kiša (snarglys) End. Ubagas nuogas, viduryj marškiniai (žvakė) LTI302(Kp). Ubago nosis apšalus (svirtis žiemą) Jrg(Pn). Ùbago kūlys taukuotas (svirtis žiemą) Rk. 2. N, NdŽ, Kv, Stak, Št luošys, invalidas: Ubagą padarau R373, MŽ500. Duktė išnarino ranką, ir kadaruoja, ir ùbagė amžiui JI607. I dar iš jauno esu ùbagu palikęs be kairės rankos Lk. Pati sau būčiau palikusi amžina ùbage: visas kūnas būtų sukiuręs [, jei būtų neišgydę lekiančiosios rožės] Stl. Viena akim matis, tai dar pusė ùbagės Ob. Akį išmušė mergaitei i padarė ùbage žmoną jauną Vdš. Atėmė koją i ranką – ùbagė visą amžių Grnk. Ubãgė ta supuvusi buvo Vkš. Misliju, jaugi aš tokia ùbage būsiu, kad pritraukta koja Rk. Nu jau tikrai, a jau proto ùbagas i esi? Klm. | prk.: Jau kokį nors ùbagą [dviratį] tura End. Aš jau vakar tą rublį ubagą (suplyšėlį) įkišau kam nors Kv. ║ Trk apie nesveiką kūno dalį: Jau ta ranka ùbagė: skauda, bijo šalčio Nmk. Da koją tą ubagę tura End. Tas pirštas, matyt, ùbagas paliks Kv. 3. beturtis, varguolis, vargšas: Visi, visi, ir bagočiai, ir ubagaĩ, visi vienodi buvo (namų darbo drabužiais rengėsi) Rk. Neturėk piningo – esi ùbagas End. Iš ko gi jūs nusipirkste, ubagaĩ būdami? Mžš. Paėmė (vedė) ùbagę OZ59. Kaip aš už ùbago leisu [dukterį], ka tu būtumi grapas jau Vž. Ką jie padės, tie ubagaĩ, jiem tik duok Graž. Aš esu tikras kumiečiaus sūnus, ùbago paskutiniojo Sd. Aš tai jau čia visų Ragelių biednoja, kaip sako, ùbagė, tai aš galiu viseip šnekėt Km. Eik, tu ùbagas prieš mane Ds. Ką aš ùbaguo duosu, pats ùbagas būdamas?! Vkš. Atvažiavo, paėmė iš ganyklos kumelę ir paliko ùbagu Antš. Ka i motyna, ubãgės niekas nenora karšinti – sunki karšyba, jei nieko neturì Krš. Gyveno teip, kaip baisiausis ùbagas Als. Ùbags taip, kaip pons kytriausias užgema glūpas K.Donel. Žodis Dievo amžinai bus ubagams kaip bagotiemus Mž330. Ubagams apsakoma yra evangelija VlnE5. Daryk teisybę, daryk mielaširdystę, ant kurio gali, pagal turto savo: biednykui ir ubagui padėk MP109. Turite rūpintis, idant … ir ubagamus o nupuolamusiemus broliamus jūsų padėtumbit PK235. Vieni didžturių, kiti ùbagų … ypatines nešioja DP273. O nežinai, jog tu esi vargeta: ir mizernas, ir ùbagas, ir aklas, ir nuogas DP579. Gryna ir ubagė ubagą ir gryną vaiką gimdžia, nevalnykė – nevalnyką SPI221. Ji regi buvusį ubagą, nei galvijėlio savo tikro neturėjusį SE75. Mostis nes ta galėjo būt brangiai parduota, o pinigai ubagamus ižduoti Ch1Mt26,9. Teip ir šią dieną ubagas žmogus, kursai netur ko valgyti ŽCh93. Ùbagas buvau, ùbagas i būsu Klk. Maišiakulė (kaimas) nurėkta: te ubagaĩ Aln. Seniau silkė buvo ùbagų valgis, daba – ponų valgis Sdb. Mokintas ùbagas tas mokytojas RdN. Būsma ùbagai su bulvikėms Kv. Turėjom ketvir̃tį žemės: kap padalino, paliko an ubagų̃ DrskŽ. To[je] pačio[je] Amėriko[je]: būdavo, vieni sugrįžta – pinigų nežino kur dėt, kiti parvažiuoja ubagaĩ, kaip stovi Mžš. Į stribus ejo ùbagai, kokie vyženos Trš. Pirm kelių valandų ūkinykas ar didžturtis savo turtų galo nežinojo, ugnie pasikėlus, paliekta paskui vargutu ir ubagu S.Dauk. Čia toks ubagẽlis buvo, žemę buvo paėmęs, dirbo Klk. Dievuliau, dabar kunigai ubageliais nešas Lb. Ko misliji, Onel, teip nečėdydama: išeisme greit ùbagais Kair. Del šito ubaguõs nenueisi Ds. Ubagaĩs nebenueisi dėl tos paklodės Mžš. Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil. Ta merga paleis anus ùbagais Klm. Atejo teipjag ubagė našlė, kuryji įmetė du mažu (pinigėliu) Ch1Mr12,42. Gelbėk mane ubagę našlę, Pone manas Dieve BBJdt9,2. Palaiminti ubagai, nes jūs yra karalystė Dievo GNLuk6,20. Regėjo vaikelį ubagiškūse vystyklūse ir motiną ubagę ŽCh35. | prk.: Tąsyk (per karą) ir išryškėja, koks iš tikrųjų esi žmogus: bailys ar drąsus, niekšas ar kilnios širdies, dosnus ar dvasios ubagas rš. Aš esmi romus ir nužemintas ant širdies, tai yra ùbagas DP533. ^ Ar šiaip ùbagas, ar taip ùbagas An. Ùbagas pas ùbagą ateina duonos prašyt Snt. Kas turi pinigų kapšą, tam su ùbagu nepakeliui Ds. Ubago ramstis neįeis į javus (vargšas, kuris neturi gyvulių, neišgano javų) B245. Iš ubagų išėjęs, į ponus neatėjęs LTsV171(Ldvn). Dieve duok iš pono ubagą, o ne iš ubago poną LTsV172(Ds). Iš ubago ponu negreit būsi, o iš pono ubagu tai ir per adyną gali atlikt LTR(Kp). Ponais gyveno, ubagaĩs užbaigė Vlkv. Ubagu atsigulęs, ponu nesikelsi LTR(Vdk). Nelauk gero, jei iš raisto – pievos, o iš ubago – ponas Ūd. Geriau po pono lazda, neg po ùbago botagu Jnšk. Geriau su ponu pekloj, negu su ùbagu danguj Slk. Ant vieno bagoto šimtai ubagų LTsV170(Jnš). Ponų giminės, ubago veislės Kos152. Geriau už jauno ùbago, negu už bagoto seno Bsg. 4. Pnd, Rdn bažnyčios tarnas: Kunigas su penkiais ubagaĩs pradėjo kalėdot Btg. ◊ į ùbagą suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ Aln. po ùbago išeĩti sugesti: Karštas pečius, auk žemyn batus, paskiau išeĩs po ùbago Dr. ùbago bámba toks keiksmažodis: Eik tu, ùbago bámba, kur lendi prie vyrų! Jnš. ùbago (ubagų̃ K; MŽ) dalìs; N išmalda. ùbago dúoklė gailint duodamas daiktas: Nedrįsau priminti, kad jeigu jie šitaip skaičiuoja, tai – ubago duoklė I.Simon. ùbago dúona kepenys: Palauk, pabaigsma darinėt kiaulį, pačirškinsma, ubago duona pavaišinsma Užp. ùbago ką́snis End, Trk, Vg, Šd, Krkn snaigių gniutulas: O jau gražu lauke, sninga ùbago ką́sniais Šl. Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba Lk. ùbagas kešẽniuje apie neturintį pinigų: I par ją ùbagas kešẽniuj Ck. ùbagas kìša (iškìšo; Vkš) lãzdą (lazdàs Šk) snarglys lenda (išlindo): Žiūrėk, tau ùbagas lãzdą kìša! Rk. Ùbagas lazdą iš nosės iškišo Gršl. ubãgės klùmpis medìnis neturtingas išsišokėlis: Eik tu, ubãgės klùmpi medìni, ko tu čia vaizdinys? Trk. ùbago kójos apie išlindusį snarglį: Vaikui nušnypšk nosį – ùbago kójos matos Jnš. ùbago lazdà beturtis: Per daug įsivaizduoja ta ubago lazda V.Mont. Ką jis duos, ubago lazda būdamas Slk. ubagaĩ leñda (lándžioja) į kertès (kerčiàs, pro kertès) Plt temsta: Jau tamsė[ja], ùbagai leñda į kerčiàs, reikia eiti večerės kaisti Lkv. Ùbagai pro kertès lándžio[ja] End. ùbago nãginė Kt plevėsa. ùbago nãsras kas vis prašo: Škac, ùbago nãsre! Skr. ùbago nósis ledokšnis: Nuo mūsų viešbutėlio stogo kabėjo žemyn ilgos, smailos ubagų nosys A.Vien. Ubagų̃ nósys jau kybo po stogais Jrb. ùbago rankóvė apie neturtingą, bet išdidų žmogų: Matai, ùbago rankóvė, sau tarnų ieško Snt. ubagaĩ reñkasi į kampùs temsta: Rudenį, kaip tik po pietų, tai ubagaĩ į kampùs ir reñkas Žgn. ubagaĩ stóvi kertėsè Šd temsta: Nespėjau nė apsiliuobt – ubagaĩ kertėsè stóvi Kp. ùbagas su tarbõm mãtos apie prastą, skystą viralą: Šeimyna tokį viralą pajuokia, sako: matos ubagas su tarbom KlK13,99(Kp). ùbago šìktas vlg. apie prastą, neturtingą, niekam tikusį žmogų: Ubago šìktas toks, o baisus onaras Slm. ùbago šmõtas Lnkv toks keiksmažodis: Visi žino, kad apsivogė Dainelis, tas ubago šmotas rš. ubagų̃ tarbà neturtingas žmogus: Sustęsia toki ubagų̃ tar̃bos, tai kol prisvagia, kad prasgyvent! Kpč. ùbago ùtėlės NdŽ; LBŽ bot. ubagžolė, lekišius (Bidens tripartitus): Tos ùbago ùtėlės visur kimba Krž. ùbagą vadžióti keliauti: Aš, kaip ùbagą vadžiójau plačiai, tai žinau [, kaip už Dubysos gyvena] Vdk. ùbagą išvãrė [iš namų̃] Ck sakoma iškepus duoną. ùbagą išvarýti iš pirtiẽs baigti minti (linus): Dėkuo Dievuo, jau šiaip teip išvãrėm ùbagą iš pirtiẽs Pln. ubagaĩ žẽnijas: Kap su saule lija, tai sako – ubagaĩ žẽnijas Kč.
2 ×ùbagas sm. (3b) 1. Skr, Snt Šn likusi neišarta ar neišakėta vieta arime, vogis: Daug ubagų̃ pridarei – nemoki art Kt. Laikyk tiesiai žagrę, kad nepadarytum ùbagą Grš. Koks čia tavo, berne, arimas: vieni ubagaĩ Alvt. Žiūrėk, vaike, akėdamas nepalik ubagų̃ Ig. ^ Kaip šią žiemą visus ubagus maitysi? (juokiamasi iš prasto artojo) N. Jeigu tvora, tai be spragų, jeigu arimas, tai be ubagų (apie tvarkingą šeimininką) Apž1895,17(V.Piet). 2. Slk, Dl, Rk snarglys: Žiūrėk, tau iš nosies ùbagas lenda – nusišluostyk! Ds. Vaikuo ùbagiukas lenda iš nosės End. Leisk leisk, pamatysi, ištrauksu ùbagą Grdm. Ùbagas naktuja, kojos kyši Švnč. 3. Kv, Jdr primazgytuvė: Pry ùbago prymazgo [apmatus] ausdamos Pj. Toks storas ùbagas, argi tiks bovelniniam audekluo? Up. Paleisk ùbagą, jau visai baigiu aust Skr. Susivėrusi audimą nora praausti. Sako: – Aš su ùbagu nenakosu Grdm. 4. LKAI132(Smln) staklių velenas: Ùbagas pasidarė storiausis nuo milo Krp. 5. sing. valgis iš įmaišytos į vandenį kopūstų rūgšties, svogūnų: Kokis čia valgis – prisdarė ubago ir prišnerkštė su bulbom Vlk. 6. toks kortų lošimas: Tokiem lošikam tai tik ùbagas ir lošt Šlvn. Seniausiuose čėsuose mūsų tėvai apie kortas nieko nežinojo, iki šiol nuo vokiečių tokius lošimus išsimokino kaip šopskupas ir ùbagas Cp. | Eisim ùbagą aklą Lnkv. 7. Čb kūlimo spragilais ritmo nusakymas.
3 ×ubagas, -a (-i) (sl.) adj. KN117, FrnW neturtingas, skurdus, vargingas, prastas: Ir dvasė est mano linksma, jog [Dievas] manimi pasimėgo kaip sava ubaga merga Mž169. [Viešpatis] neužumiršt šauksmo ubagųjų Mž521. Dievas pavyzdėjo ant manęs, savo ubagios tarnaitės BPII488. Anie ubagèsniai už mumis, žviega Krš. I da yra ubagesnių̃ Erž. Visad vienas musi būt ubagesnis, antras bagotesnis MP237. Bet yra gu ubagesniu, nekaip apvertinimas tavo Ch3Moz27,8. Bet iš ubagiausių žemės paliks vyriausias and pėsčiųjų Ch2Kar25,12. Bagoti ir ubagi žmonės brš. ubagỹn adv.: Svietas ejo vis ubagỹn, po žydų karčemas viską išmėtė Krš. ║ menkas: Kaipogi tokiame prastame o ubagame jojime … išsirado WP3-4. Pamins kojoms kapus mano, visų ubagiausį (d.) S.Dauk.

Ar žinai, ką reiškia žodis ubagaudinti? Visi terminai iš raidės U.
Draugai
Vertimas internete