vis reikšmė

Kas yra vis? 1 vìs adv. KI414, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; R, R15, MŽ, MŽ20, Sut, N, M visada, visą laiką, nuolat: Vis, be parstojimo, tuomi lydžiu, tuomi trūkiu I. Neapsistoti, vis skubėti J. Vis eina ir eina šulnin vandenio, ir vis giria: koks gardus jūsų vanduo Kp. Čia pragyvenau visą amžių, du vyru pragyvenau, vis savan kaime Kpr. Regis, nekokia te gaspadorka – vìs su arkliu i su arkliu, i su arkliu kruti, vìs rankosu i rankosu arklys Švnč. Mano tėtė vis vienas kūlė Pns. Reikėdavo vis duonos ir sniedonėms, i pietams Kv. Silkę, žuvį daro [Kūčioms] vis rasalan Dg. Vìs žalia rudgrūdėlė PnmŽ. Gal ir ne vis jin tokia susiraukus Pc. Gerai, tėvai da kruta, išlaiko, tik a vìs teip bus? Mžš. Nepabus spakainiai, jai vìs tik plūst, vìs tik plepėt Švnč. Gyvenom vis po lenkais ir lenkais Dv. Koki tik valdžia atejo, vìs iš žmogaus atimt reikia Plvn. Jauna vìs durna yra Mžš. Šviežių kopūstų nevirdavo, vis rūgentų Trgn. Buvo didelis posninkas senovė[je], juodai i juodai vis valgė Akm. Ė cukraus vis kešenėj nešiojas ir čiulpia Km. Būd[av]o, ana ateido, ta mas vìs lietuviškai ir giedam LKT397(Asv). Durys vìs po raktu Tr. Gi vìs teip: priauga kareivių – i karas Mžš. Bobai namie vìs rugiapjūtė, vìs nepabaigiami darbai Švnč. Aš tai vìs teip verdu, o kad tu žinai kiteip, tai dirbk po savam Antš. Mes vìs alkani grybių buvom, kad ir pamiškėj [gyvenom] Kp. Žmogui vìs maža, griebia ir griebia Švnč. Kai duodi, tai ir dabojas, ir vìs negana Slk. Šiandiej graži diena, teip tai lijo ir lijo vìs Šmn. Tos aves sugula krūvon, vìs viena prieg vienos Kpč. Mes pjaunam lenteles – vìs iš nakties prapuola Slm. Prabuvau vìs prieg darbi LKKIX219(Dv). Senovė[je] ilgos i gražios buvo vestuvės, po dvi, po tris dienas šoks vis LKT124(Trg). Vìs eina ir eina į rinkį, kas tas yr, ka klaidina Vkš. Kur eis, kur neis, vis tan pačian daiktan ateis Aps. Nepaspėju nė kokia mada, daug darbų vìs yr Sd. Ana gera vaistus, [bet] kad ana neina geryn, ale bet ana vìs eina blogyn Akm. I kas čia biesas y[ra], ka tas šuo vìs lo[ja] taip artie, vìs girdėti Tl. Su arkliais važiavo i važiavo vìs į čia, į rytus Plt. Drebulė vìs dreba, visi lapukai Plšk. Vėlai pareina iš to darbo vìs Vrn. Ale aš vìs pry darbo laikiausi Pgg. Vìs po kelias kapeikas liuob duos ir ans vìs dėjo piningus tus Jdr. Man daug tokių senių buvo, ale mat vìs brokijau brokijau Kpr. Keturios penkios stebulės vìs šventan Jone matydavos [degant] Č. Pautienę kepa, vis cibulių deda Ml. Va abu broliukai, kur eis, vìs abudujai Ob. Ogi avelė vìs pirmutinė, o tom karvelėm tai kiek te tekdavo Dj. Mieste nei ažlijo, nei išdžiūvo, kaime – tai vìs klapate Švnč. Ans nemokėjo šokti biesas, vìs lipa i vìs mun an kojos Jdr. Vìs tas žydas aiškina, tas teisė[ja]s vìs purtina galvą Kl. Vìs tiek ir tiek vandenio šulny – nemažėja nė kiek Prn. Tu bulbos bijai, kad vìs stačias, nepaslenkì (tingi kasti) Švnč. Kada tik nueik, tai vìs knygoj įkišta galva (skaito) Slm. Man bloga, ta ranka vis skauda Sk. Aš vìs kalbu žodį, jos vìs rašo Št. Anas vìs manę užkliudžia JnšM. Aš vìs tau užkliūnu i užkliūnu Lnkv. Sako, vìs mislydavau eit Šventojon i prisgirdyt KlbIV156(Vdšk). Būdavo, linus minam, a braukiam, vìs pulku Švnč. Kur tik eina, vìs risčia ir risčia Šmn. Nu, liuob austi vìs, tas nebūs nė koks pavasaris, ka neišausi septynis audeklus Skd. Ji vis girdavusis LKKVIII190(Krs). A ta šen ejau, a ta ten ejau, vìs su malda Sd. Ẽžis niekumet aslo[je] nebūna, ans vìs lenda kur į pasienį ar palovį Pln. Vìs į pryšpilnį [žirnius sėja], esu girdėjusi, jau ne į jauną Rsn. Kitą kartą jug vaikiai vis po kamaras gulėjo, klėtis Kal. Kožną vakarą klausėmės radijo iš Berlyno, ir vis tą patį kalbėjo Plšk. Vis tas pats per tą patį (nieko nauja) Ds. Jeigu žmogus dirbtum, o jeigu nedirbi, tai vis tas pats ir tas pats Žl. Joja joja, vìs žiburys prieky, o niekur namų nėra Skp. Vìs pekla, vìs rietenos [namuose] Mžš. Ė dėsnios [antys], kasdien i kasdien, vìs sudėta i sudėta Švnč. Aš pajunkus, tai aš vis basa Pls. Daug metų gerų nebuvo, vìs va tokie Kp. Aš vìs vìs teip stambelius žiemai sudedu Antš. Rugius augina, bet mažai, iš nelaimės, vìs kviečiai ir kviečiai Vkš. Arkliai vìs naravydavo geriau Ck. I teip visi jam, būdavo, vis už mėnesį po rublį duoda Plv. Smiltys slinko vis ir nėjo iškast duobę Smln. Ligūsta yra, vis prie plaučių Plšk. Išeina, būdavo, šienautų, grėbtų, ir vìs dainuoja Kp. Par kermošių man ir maldoj nebegerai buvo: vis mìsliau apie vištą Slm. Del ko tu vis tokis negeras? Lp. Kad akis suputusi vis ašaroja, tai akyse yra karštis LMD. Koks kada siūdavęs [siuvėjas], vis jam (ponui) blogai ir blogai LMD(Žg). Baltų linų servytėle, margais abrūsėliais vis burnelę šluosčiau LTR(Smn). Eisi vandenio graudžiai verkdama, savo močiutę vis minėdama LTR. Išsiaudė marškinius ir vis tuos pačius nešiojo LTR(Klt). Kol tą skarą parnešiosi, vis bernelį minavosi, bernelio vardelį TŽIV591(Pn). Laukai jam skarbą duod, didyn vis einantį RD201. Erelis vis ir vis tupėjo ant šakos krūpaudamas, kad ąžuolas pavirsiąs S.Dauk. Putpele, putpele, ar tu vis viena glūdi javuose ir naktį, ir dieną? A.Damb. Ką tik dirbi, kur tik žiūri, tu vis meilės ieškok A.Baran. Prieš gaidgystę vis jam bilduks pasirodo K.Donel. Kas tik kam bloga atsitikdavo kaime, vis kalta Pempienė V.Myk-Put. Stankus prie gėrimo vis prisikaišiojo Žem. ^ Vis tą vierą laiko B63. Strypas vis gul pri šunies S.Dauk. Vilkas vis į mišką žiūri PPr278. Pelų vis daugiau, kai grūdų LTR(Km). Nakties gegutė vis perkukuoja LTR(Aln). Kol nevedęs, vis apskuręs LTR(Zp). Puodžius vis iš šukės valgo LTR(Prn). Kada avižos prie arklio eina? Vis arklys prie avižų LMD. Vėžys vìs dumblan kapstos JT239. Akmuo vìs pakalnėn rieda JT275. Tau vis ne Dievui dėkui Ds. Tinginiui vìs blogas oras JT337. Apvartis vìs po žemes, vìs po mėšlus Kž. Girtas vis važiuotas Ds. Kad ne vargai ir bėdos, tai būtų vis Kalėdos LTR(Lbv). Ant ledo vis slidu, o užpečky vis tamsu Vl. Begėdis vis priėdęs LTR(Zp). Visada skubinasi ir vis užpakalyje prš. Vis siuvam – vis nuogi, vis skalbiam – vis juodi PPr68. Kur pula ubagas, čia vis užsigauna LMD(Rs). Tavo vis viena kiška nuoga ir nuoga (vis maža visko) Snt. Kur mesi pagalį, vis ant Jono pataikysi (daug Jonų) Všk. Alkanam vis duona rūpi Rs. Vanduo vis bėga, kur žemiau PPr277. Prie sau nei grašio, vis iš kitų prašo JI451. Eina eina, o vis ant vietos (laikrodis) LTR. Nei valgęs, nei gėręs, vis gyvas ir gyvas (laikrodis) rš. Še brūkšt, te brūkšt, vis ant vietos (durų velkė) JT457. Kas yr kešenėj, kad vis dyka? (skylė) JT65. ◊ ant vìs visam laikui: Atsisveikinau su namiškiais ant vìs Plšk. Nerandam nei kokio malonumo ant vis čia gyvęti Plšk. vis už vìs KI414 nuolat, visą laiką: Kad mes vis už vis tavo išganymą tikrai kaip mokytiniai ragauti galėtumbim brš.
2 vìs prt. KI56; L, Ser 1. žymint veiksmo tąsą: Da vìs graužia akis, da vìs nepereina Ker. Naktis i vìs do veža šieną Dglš. Da vis negiesta tie gaidžiai, vis dar negiesta Vkš. Aš jau skubu eiti, o ans muni vis da šnekina Všv. Kadai sniegą nušildė, o vis dar šalta Ktk. Ano pirmoji duktė jau mirusi, o ans da vis gyvena Vvr. Oi negaliu, buč numirus, – ir vìs gyvenu Žl. Da vìs rinkos anas mergõs Dglš. Da vis čia mėtės kaži kur vienos naginės Mšk. Arklys jau seniai pakinkytas, o tas dvakas vis da botago ieško Brž. Jau devintą dešimtį baigiu, i da vis gyvenu Kvr. Laukė laukė, o tėvas vis negrįžta KlK20,14(Bs). Plonienė dar vis dedasi negirdinti I.Simon. O kad vis nesusitariam: vieni nori, kiti ne A.Vien. Bet pirm kol pakajus pastojęs, karas eit vis savo keliu Kel1856,36. 2. Q285 su aukštesniojo laipsnio būdvardžiais ir prieveiksmiais žymint ypatybės stiprėjimą: Jie (vilkai) vis daugiaus išsižioję jau ir jaučių šešergių parplėšt nesibijo K.Donel. Mikė vis garsiau verkia P.Cvir. Vidurnaktį pasigirdo trenksmas ir bildesys, iš pradžių menkas, o toliau vis didesnis J.Balč. O žiburys ne tik negeso, bet vis labiau žibėjo, aukso raidės vis labiau blizgėjo J.Bil. Ir vėjas stūgavo, darydamasis vis stipresnis ir šaltesnis rš. Karalaitis norėjo pagaut antelę, ta vis gilyn LTR(Klt). Juk žinai, kaip vis daugiaus nor moterų būdas K.Donel. Tėtis darosi vis mažiau kalbus A.Vencl. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia K.Donel. 3. pabrėžiant, išskiriant žodį sakinyje: Šešiolika tonų ant mėnasio reikia mėsos Linagradan pristatyt, tai vìs iš Lietuvos veža Rk. Sako, ben penkias tas greitąsias sustabdžiau, vis ne tos Trk. Daugiau čia apsukui vis miškai i miškai [buvo] Mšk. Kiek dabar Rokišky namų senų, tai vìs grapo pristatyta PnmR. O dabar kas yr iš Tilžės – vis vieni gruvėsiai Pgg. Gražu, smagu – ant kiekvieno kampelio vis kita gėlė Jrb. Sausos duonos nevalgis, vis su ašarom Ktk. Ir rugelius pjovėm pjautuvu, ir miežius, ir avižas – vis rankomi Lzd. Polkas liūb zgrebniai šoksma, vis tus senovės tokius šokius Lk. Ir vìs moterys mirė Grš. Kiek čia yr triobų, tai vìs žydų gyventa Skp. Voversiai tai vis pavasarį naidaugiausia gieda Pb. Sapnavau, kad obelė žydi vis baltai, o kita raudonai LzŽ. Kur jūs lekiojat – kada ateini, tada vìs nerandi Slk. Vis išeję senos, nėr prieg kam gyvent Pls. A tu jam sakai, a nesakai, vìs tep pat Švnč. Mažesniuos [kukuliuose] mėsa vis to pati, ė bulbų mažiau Plš. Pas mus kožnas kaimas vis kitap šneka Mrc. Vìs par šnapšelį [visos nelaimės]: gėrė, vajevojės, mušos, karstės Yl. Kraitis visas, abrūsai, rankovės, marškos – vis iš linų Plvn. Ar daug kitos audė? Vis aš! Šts. Par miegužį kalbėjai vis meiliuosius žodelius JV821. Tavo marškiniai vis pakuliniai, o mano jauno ploni drobiniai LTR(Šn). Kur tik statau pėdelę, vis ašarų kloneliai LTR(Kur). Kas dienelė – vis sveteliai, kas naktelė – vis piršleliai LTR(Brt). Anytos lauku važiavom, anytelės laukeliu, šalims jojo vis dievereliai martelę virkdydami StnD20. Krinta rasa nuo visų medžių – vis ant mano žirgelio LTR(Žž). O tai tiesa, močiutė, tai vis tiesos žodužiai JD970. Vis geriam, vis geriam, vis yra, vis žiūrim, vis žiūrim, vis pilna JV213. Ką tas vertelga sako, vis meluoja J.Balč. O ugnelė vis trata, vis traška, pliaukši A.Vien. Kėkštai, šarkos ir kitos [paukštės] vis saviškai gieda A.Baran. Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina A.Baran. Ką tu padarysi, vis man bus gerai J.Balč. ^ Kas adyna vis navyna Tr. Vis tas pats, a dranka, a jovalas NmŽ. Ar tu giedok, ar tu raudok, vis tas pats Kp. Kur mūso nėr, ten veršiai midų gera, o kur mes esam – vis putrelę Pj. Ar prausk, ar neprausk varną – vis juoda PPr165. A burna, a rūra – vis ta pati skūra Lk. A kairė, a dešina – vis gerai LMD(S.Dauk). Ma[n] vis tas pats. – Vištos pats – tai gaidys (pašiepiamas atsakymas „vis tas pats“) Snt. Vis keliai keliai, o tik du galai (siūlas) JT244. Vienas laukia dienos, kitas laukia nakties, o trečias sako: man vis tas pat (lova, durys, langas) Pn. 4. vis dėlto, šiaip ar taip; vis tiek: Tai vìs kai kokį [žmogų] keliu einantį rasta Skp. Eidavai eidavai, būdavai par naktis su tuo kūlimu, ale vìs nebereikė rankom Mšk. Kokia ana (marti) buvo, tokia, ale vìs sava Slk. Pardien vìs nelis, – ne ruduo Žl. Siuvėja nugi jau vìs nebe su lopeta, su adata (lengvesnis darbas) Pnd. Būtų vyras namie, vìs būt lengviau Aps. Tai vìs, būdavo, tinka ir atsigert Krs. Tegu nekokia kumelščina, vìs nusivelka Mžš. Blogai, gerai, – vìs mažu nenumirsim Klvr. An devynių vìs pareis Kv. Kad i gauruotas, vis širdį tura Rsn. Vietos mažai, bet vìs išsitenkam, bene raguoti Snt. Kai viena [karvė], tai vìs jau prasiraišiosma Kp. Šeimyna didelė, ka būrė[je] šeimynos, vis linksmiau Als. Kitur tai vìs kitur, kaip sugautas žmogus Kp. Vìs smagiau su svetima, kai su saviške [žmona] Erž. Pririšau [pomidorus], vìs vėjas ne teip supurtins Žl. Jei moma dar bus gyva, vis būsim pavalgę DrskŽ. Pasiėmiau paskui jau vaiką pas save i ma[n] b[uv]o vìs smagiau su vaiku dvieja Vlkv. Mūs nebus, vìs tep bus, žmogus neskeičia Drsk. Sviesto parduosias, vis rublis Pvn. Kopūstų kad yr, druskos, vìs ne badas Šv. Nu, vìs eina gyvenimas blogyn, ne geryn Rk. Vìs geresnių malkų geresni ir pelenai [šarmui] Alz. Ka tik nemušas [girtas], nevaidijas, vìs geriau, užmiegta, pramiegta, i gerai Vdk. Iš tos bėdos vis kaip nors išsikilposiu Tr. Kaipgi nueisi dykas [į balių], vìs reikia ką nunešt Mžš. Kad ir nusiprausiu, vis tokia nebūsiu, kai aš buvau pas motulę – perlų vainikėlis LTR. Pirksi nepirksi, vis pasilygti galima LzP. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Ar taigi žmogus turėtų gailystą už griekus ne pačią gerąją, ar ir pačią gerąją, vìs jam reikia spaviedotis A.Baran. Jis už tave vis bus ben kiek geresnis K.Būg. ^ Dėl vienos kregždės vis bus pavasaris LMD (Graž). Katrą pirštą intsipjausi, vis sopės JT370. Šykštų skūpą vìs išprašysi, o negalinčiam nieko nepadarysi Adm. Blogiau smerties vis nebus Trgn. Kad ir musė – vis mėsa PPr364. Nors girnas dieną naktį mokysi plaukt – vìs kap skendo, tep skęs Dkš. Lopas ant lopo, o vis lygu (kopūsto galva) LMD. Duria, sopa, o vis nori (agrastas) JT109. 5. užvis, daugiau: Ištautėjęs yr vìs bjauresnis Rg. Jei savo turi, vis geriau prš. Močiut, palaimink ją! Ji bus vis tikima (ištikimiausia) Vd. ◊ vis lyg daug K.Būg, P.Skar vis tiek. vìs lýgu Pls vis tiek: Vis lýgu laukinės žąsys lengvesnės LKT226(Plm). vìs tà vienà algà Grž vis tiek. ×vìs víenas miẽras vis tiek: O man vis viens miers, kad tikt mėsos prisivalgau K.Donel.
3 vìs pron. def. n. RtŽ, Ls visa: Vis, visa SD407. Jau nū, ko tėvai niekada (orig. nakada) neturėjo, nū šitai vis jūsump atėjo Mž8. Kaip tiktai Antiochas vis girdėjo, pakiršo jis didžiai BB1Mak3,27. Prakeiktas testov kožnas, nepildąsis vis, kas rašyta yra tosu knygosu BPII490. Vis, kas pirmą kartą augyvę savo atver, tatai yra mano BB2Moz 4,19. Žinojo Jesus, jog jam tėvas vis buvo ing jo rankas padavęs ir save nuog Dievo atėjusį ir Dievop entį BPI359. Vis, kas ant žemės yra, turės prapulti BB1Moz6,17. Nesa šešysa dienosa padarė Ponas dangų ir žemę, ir marias, ir vis, kas josu yra, ir ilsėjo sekmą dieną BB2Moz20,11. Daryk vis, ką eš tau prisakiau BBJer50,21. Togdėl sakau jumus: vis, ko geidžiate melsdamies, tikėkit, jog imsite, o stosis tai jumus Ch1Mr11,24. Ėjo…, kalbėdami apie vis tai, kas buvo nusidavę BPI402. Dievas vienas, kursai darai vis visuosump VlnE100. Ir tarė jiems Jezus: Supratote tai vis? Anys jam tarė: Teip, Viešpatie Ch1Mt13,51. Vis, ką tiektai tur Tėvas, mano yra VlnE70. Ir kaip jis rado brangų žemčiūgą, nuėjęs pardavė vis, ką turėjo, ir pirko aną VlnE187. Amžinai su Dievu gyventų, kursai bus vis visuosamp MT 261. Tegul [bedievis] vis nuterioja provoj nuogi bylų, tetur trumpą žyvatą, teatimi kitas valdžią jo, o tenumiršt palikdamas skolas PK87. Nesibaidydamos tamsybėmis nakties, nesibijodamos žalnierių sargų, vis palikusios atėjo [Kristaus] grabopi SE80. O ką tiktai ant jos įrašys, būk piktai, būk gerai, tatai jau vis ant save nešiot musija MP97. Manas Tėve, tau vis galima, atimk nuo manęs tą kupką CII 624. Kuris pirm buvo didime grynume, tasai nū gėriuose neižbylomuose, kuris pirm buvo baduose, tasai nū apste didime. Trumpai bylant, vis kitaip atvirto DP271. Tikiu, ką Christus, Dievo sūnus, tarė, kuris vis žodžiu vienu padarė DK176. Vis man valna, bet ne vis dera. Vis man valna, bet ne vis ant pagerinimo išeina BtPvK 10,23. Pakentėk, o vis ataduosiu tau brš. Gyvybę, sveikatą, vis, ką turiu ir kuomi esu, Viešpatie, atiduodu brš. Ir padavė vis po kojomis jo, o jį davė surinkimui už galvą ant viso. Kuris yra kūnas jo ir pilnumas to, kurs vis visuose išpildo BtPvE1,22-23. Pareję pas tėvą, apsakė jam vis, kas jims buvo nusitikęs S.Stan. Išsipildys vis, kas yra parašyta par pranašus I. O ans vaikas, kuriuomi buvo aniolas, tarė, kad eitum pri kitų ir pasakytum vis tai, ką regėjo ir girdėjo P. Daiktu vadinas vis tas, kas yra pajautamu kūnu ar protu numanomu S.Dauk. Daryk dabar vis, ką pamatysi man darantį I. Be reikalo vis garbino, be reikalo vis ir peikė, o beprotis to nežino, iš kur, dėl ko ir ko reikia D.Pošk. Aš jau vis pasakiau J. Vis laimingai praejo mun Sd. Vis kainuo[ja]: lentų reikia, pinigo meistrams Smln. Šitą žiemą vis išparduodė Vilniuj Grv. Vaina padegino, tep ir nuej[o] vìs Rod. I kasa, i neša, i vis Plm. ^ Vis yra Dievo ranko[je] S.Dauk. Upelė vis nešelė, mergelė vis kentelė VP48. Ne vis tas auksas, kas auksu žiba Jnš. Be kirvio ir medžio, o vis padaro (šaltis) LTR. Kol gėrėm, vis gerai, pasigėrėm, rūp namai Jrb.

vis sinonimai

vis junginiai

būti vis vien, eiti vis blogyn, vis (sunkiau), vis dėlto, vis labiau, vis labiau ir labiau patikti, vis tiek, vis vien

Ką reiškia žodis vis dėlto? Visi terminai iš raidės V.

Draugai