nuo reikšmė

Kas yra nuo? 1 nuõ praep. su gen., dat. ir su prieveiksmiu, nū̃ (ž.), nù, nõ žodžių linksniai su šiuo prielinksniu rodo: I. judėjimo kryptį: 1. tolyn ar artyn iš kurios nors pusės: Atėjo nuõ miško Sb. Atėjo nuo ano galo Tr. Ateit nū̃ tai muitinei latvis Krg. Žiūriu, ateina nõ klėties Gs. Laivas nuo krašto plaukia Grž. Nuėjo toliau no to dvaro BsPIV1. Traukis nuo durų Rz. Visi atsikėlė nuo stalo Grž. Šunys parlėkė nuo galvijų (iš ganyklos) Ėr. Nõ Daukšių vėjas pučia Dkš. Vėjas pūtė nuo sausumos J.Balč. Čia ramus vėjelis nuo žolynų pūtė J.Jabl. Nuo vakarų vis smarkiau griauja, o žaibai kad tviska S.Čiurl. Mašina kyšterėjo nuõ Kuktiškių Ktk. Ema žvyrą nuõ Širono (nuo Širono pusės) Ktk. Nuo pietų niaukiasi Ėr. Nuo anapus Nemuno girdėt dainuojant LKKIX157. | Su tinklais pareina vyrai nuo žūklės (žvejoję) S.Nėr. Anie nū darbo pareina Lkv. Parvažiavau nuo pieno (nugabenęs pieną) ir pyliau į akį (pamiegojau) Skr. Parein brolis nu žalnierių (iš kariuomenės), atrand seserę paaugusią KlpD68. Išeik, močiute, an dvaro, priimk talkelę nõ baro (d.) Prn. Pareinu nõ dalgės (javus pjovęs), atsigulu Prn. 2. iš vidaus tolyn: Vėlai atėjo nuo kino Ktk. Einu nuo turgaus, išpardavus paršiukus Ktk. Niekados neeik su pirkšnimis į tokias vietas, nu kur veikiai turi grįžti S.Dauk. Atvažiuoja [į miestą] nuo kaimių, darbo dirbt nemoka, nė kur dėtis Srv. ^ Nuo savęs neišbėgsi LTR(Yl). 3. aukštyn: Daigeliai da ką tik nuõ žemės tepakilę Sb. Visi, vyrai, moterys ir vaikai, sėdėjo aplink ugnį, nuo kurios kilo tiršti dūmai J.Balč. 4. žemyn: Lietus krinta nuo dangaus J. Jis ėjo nuo kalno žemyn J. Vanduo bėga nuo kalno Svn. Nuo stogo nusivoliojo Pšl. Nuo čia nenukris J.Jabl. Nuo laivo priešakio kabėjo ilga virvė J.Balč. No žirgo puoliau LB90,91. Ir nusėdau nuo žirgelio, ir pakirtau dobilėlį (d.) J.Jabl. ^ Nuo kalno ir tinginys bėga LTR(Srj). ║ buvimą atsigręžus į kurią pusę: Kambariuky du langai: nuõ pietų ir nuõ rytų Skr. Didžiosios durys nu pietų ar rytų, mažosios nu užpakalio S.Dauk. Nuo gatvės pusės namas nudažytas Ktk. Atdarę kelius nu visų pusių į savo ūkę S.Dauk. Šiandie spėjom, kad ateisi: katė nuo rytų prausėsi Mš. II. buvimą kuriuo nors atstumu: Toli nuo miesto OsG166. Toli nuõ mokyklos eina naujas vieškelis Ktk. Toliau nuo kelio teka upelis I.Simon. Gyventi nuõ žmonių atstu NdŽ. Netol nuo klojimo karveliai bėgiojo Grž. Antrasis nuõ galo skiemuo NdŽ. Ne, jis nuošaliai nuo to dalyko pasilikti negali V.Myk-Put. Šunį visko gali išmokyti: jis antro[je] eilė[je] nu žmogaus Trg. III. vietą, iš kurios kas vyksta, darosi: Šviečia žvaigždės nuo dangaus KlvD44. Mokytoja man linktelėjo nuõ savo klasės slenksčio NdŽ. Nuo kalno buvo matyti rš. Nuo čia matyt Btg. IV. pradedamąją vietą ar pradedamąjį daiktą: Nuo pat namų pradėjo bėgti Vad. Nuo tol iki tol suark J. Kiek bus nuo čia lig čia? Grž. Nuo anapus Įsrutės iki Kauno FrnS1105. Nuo šaknies lig viršūnei buvęs visas doras A.Baran. Nuõ galvos iki kojų NdŽ. Pastiko mane nuo traukinio sesuo Vdš. Ilgai vaikščiojo Janulis nuo medelio prie medelio, kol apėjo visą sodą A.Vien. Vaikai, duoną pjaukit nuõ vieno galo Skr. Nuo kiemas kiemo N. Mudu kemsas nuo kemso šokinėjova rš. Valgys žuvį žmonės nuo galvos rš. Paėmiau stinką – be ašakų, kvepia nuo tolo Dgč. Jis viską taisosi nuõ kojinių (viską perka iš naujo) Skr. Nugalėjome todėl, kad kovėmės visi, nuo mažo iki didelio rš. Kadangi daugiausia žinau apie save, tenka nuo savęs ir pradėti P.Cvir. Turėjęs nuo abėcėlės pradėt mokytis BM39. ^ Žadėjo stomenį nuo nosies ligi lūpos (labai trumpą) J.Jabl. Nuo virvelės prie kumelės (apie vagį) PPr223. Nuo kur žąsys vandenyje plaukia? – Nuo krašto suv. V. pradedamąjį laiką: Karvė da nuo pietų neperkelta Ds. Nuo pernai jis serga ir serga J.Jabl. Nuo kūlimo nebebuvo atėjusi Ėr. Nuo gimimo nebuvo matęs tokių medžių Lnkv. Nuo saulės sugrįžimo jau pavasaris Ktk. Aš jau nuo pavasario šiaudų nebeturiu Grš. Da neatidavus nuõ anų metų Brt. No ano meto Gdl. Nuo vakar J.Jabl. Sunyko nuõ močios mirties mergiotė Ktk. Jojau nuo ryto lig vakarėlio, kolei prijojau uošvio dvarelį J.Jabl. Išėjo nuo pietų ir negrįžta Ėr. Gieda lakštingala vėlai ir nuo ryto J.Jabl. Atsikelu nu tamsos Šts. Vakar atsiguliau nuõ penkių Jnš. Nuõ pavasario buvo šlapia Jnš. Nuo mažens jis to nedarė J. Jau jis nuõ pat mažens tep šneka Mrj. [Ji] tarnavo prie svetimų nuo pat mažumės J.Jabl(Žem). Nuõ mažuminės vargom JnšM. Ačiū tau, berneli, už tokį žodelį, kurio negirdėjau nuo pat maženėlės LMD(Nm). Aš tiek pragyvenau, jog net savo metams skaičių pamiršau, ir vis miškuose nuo mažo vaiko V.Krėv. Nuo lopšio, nuo jaunų dienelių aš kitaip ir nemokėjau, kaip lietuviškai V.Myk-Put. Man koja nuo mažų dienų nesveika Brž. Ir nuo lopšio mus ik grabo persekinėja [bėdos] K.Donel. Nū jauno papratęs dirbti Prk. Nuõ jaunos mergaitės aš jį pažįstu Alk. Ana yr nu penkiolikos metų auginama mūrūs Als. Mes turim uogienės nuo uogų lig uogų Skr. Kai nueisi už bernelio, nebeuliavosi, anksti kelsies, nuo gaidelių prie darbelio stosi LTR(Rk). Nuo žodžio ik žodžio B. Kai tik nuo sniego (nuo tada, kai dar buvo sniego) nelijo Skr. Nuõ nedėlios (iš sekmadienio) antroj valandoj naktį Str. Nu kol reik apmokėti valdiškiejai laiškai? Slnt. Nuo šiol mūsų partija vadinsis kitaip sp. VI. būsenos priežastį: Nuo obuolių susirgo Ps. Svaigsta nuo dūmų galva S.Nėr. Arimai blizgėjo nu saulės Rs. Anas (žlugtas) baltas daros nuo saulės Pb. Nuo mėnesio bus šviesu, nereiks žiburio Ėr. sonas">Šonas sopa nuo kieto gulėjimo Ėr. Balsas sugedo nuo ligos Žml. Vieną arklys primušė, nu to ir mirė Ar. Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo? A.Baran. Nuo įvairių balsų ir baisybių sukos drąsuoliams galvos, vargo kūnas J.Bil. Rankos tir tir tir nõ senatvės Plv. Nuo didelio nuovargio, nuo karšto oro ir nuo stiklo degtinės, išgertos laive, mane suėmė miegas J.Balč. Nuo daugybės visokių valgymų ir gėrimų lūžo stalai J.Balč. Pasibaidę nuo tokios daugybės raitelių, mulai visi išlakstė po mišką J.Balč. Nuõ kurmių tai silkės galvą kiša [į olą], tai žibalo pilia Imb. Nuo musių, nuo blusų užmigt negali (d.) Pb. Nuõ tų darbų pati negaliu apsikuopt Ad. Nuo smilkymo vaiką pradėjo imti miegas J.Balč. Nuo ugnies, nuo gaisų bus padangėj šviesu S.Nėr. Nuo pieno greit auga teliukai Ėr. Nežinai, nū̃ ko riebus būsi Dr. Nuo svečių net grindys linksta J.Marcin. Tik nemiriau nuõ juoko Jnšk. Pusė sodžiaus nuo ugnelės žuvo Grž. Nebėra gyvenimo nuo šitų vaikų. Nei prisėst, nei kur galvą atšliet... J.Balt. Jis buvo išraudęs, uždusęs, matyt, nuo skubaus ėjimo J.Dov. Visi medeliai nuõ šerkšno balti BM416. Visi išbalo nuo baimės LTR(Šn). Nuõ jos vyro nušovimo ji nuomarį gavo Skr. Nuõ persodinimo pradėjo nykt kvietkas Ktk. Kažkas jam skaudu nù namiškių Rs. Nuõ darbo ilsėtis KI148. Nū senumo pensiją seniai galiu gauti Krš. Išblykš veideliai nuo rūsčių žodelių, išbrinks akelės nuo gailių ašarėlių (d.) J.Jabl. Juodos mano rankos nu sunkių darbelių RD178. Nepakėliau aš kojelių nuo karklo vyželių LTR(Ad). Linko šakos serbentų nuo uogelių raudonų LTR(Dkk). Daugel mūsų brolių nuo bado pražuvo LTR(Pn). Ilsta man rankelės nuo sunkių darbelių LTR(An). ^ Nu svetimos nelaimos galva neskaust S.Dauk. Nuo varškės pilvas barškės LTR(Užp). VII. veiksmo būdą: Ėmė mokestį nuo dienos J.Balč. Mokės jam ne nuo dienos ir ne nuo valandų, o nuo pagamintų pabėgių A.Vien. Jis buvo prastas darbininkas, dirbo nuo dienos ir teip mito Brt. Jis ne ugulniai, bet nuõ dienų norėtų dengt Gs. Norite po pūdą nuo dienos kaip ir jiems? A.Vien. Ganydavom nuõ karvių: kiek kas turi karvių, tiek dienų Ktk. Nuo štukos [gyvulių] dieną gano Pb. Jie nū karvių misdavo Pgg. Už pirmą sykį po rublį, už antrą po tris, už trečią po penkis nuo gyvulio man užmokėsit Žem. Mūsų apylinkėje rovėjoms mokama nuo kapos, o kartais už dieną LTR(Švnč). Išgėrėme po pusbonkį nuo savęs (nuo kiekvieno) – nė nežymu Ss. Jeigu uždėtų mokestį nuõ sodo, tai gal ir mes iškirstum visus medžius Sb. Aš pilu [pyliavą] nuo septynių [dešimtinių] Skd. Kad nėra kuo pasverti, tai nuõ akies (iš pažiūrėjimo) spėk Gs. Nesvėriau, bet nuõ akies atrodo, kad tiks Gs. Pradėk nù daikto (iš eilės), o ne iš vidurio Dr. Šiąnakt nu daikto (pagret) tris sykius girdėjau perkūną trenkant Plt. Višta deda dvi dieni nu daikto Šts. Kaip tik žmogus nu daikto (be perstojimo) bamba (barasi), nėkas ano plepalo ir neklauso Užv. Nu daikto ans parvažiuo[ja] iš turgaus girtas Plt. Nuo vien daikto prašo ir prašo ateiti Gsč. Nu vien daikto kaip pradėjo, tai ir pabaigė siūti Šauk. Aš negaliu taip nu daikto gert Sd. Medžių nuo vien daikto prisodinta Gsč. Jis jau nuo koto (visai) nugyveno Alk. Nešūkauk, šnekėk nū̃ lengvio (tyliai), pamažu Krš. Dirba nū prakaito (suprakaitavęs) Lkv. Nuõ savo nuožiūros (kaip pačiam atrodo) duok Gs. Tie erškėčiai patys nu savę (savaime) parsiskiedė, ir to turmo durys nu savęs atsidarė FrnS1112. Šnekas nuõ širdies (širdingai, atvirai) Jrb. Kad tamsta nuo širdies kalbi, tuo aš visai neabejoju rš. Taip nù širdies pasako[ja] , o tie kvaka Krš. Šaulys nuo širdies prašė gaspadorių BM292. Patyliais kaži ką rokuoja, nuo širdies klosto Žem. Kaip broliai pasikalbėjova, nuo širdies LzP. Tekina nebėgu, bet žengu nu širdies (sparčiai) Šts. Ar nuo teisybės (teisingai) kalbi? Grž. Ar čia pasaka, ar nuo teisybės (iš tikrųjų) buvo? Grž. Aš kai kada nõ vieno skaudėjimo (visas skaudantis) Gs. Nu velnio (labai, nepaprastai) slinkas, nu velnio skūpas Kal. Ana y[ra] nu bieso keista vaikas Šts. Gerai buvo nū̃ velnio vienam Šv. Motyna ta mitri nu paties kelmo KlvrŽ. Kad teip mitriai nu velnio (negrabiai) ir plauni tus langus – visą dieną Šts. Tikras vargas, nu vien žodžio tarant, nors pasikark! Šauk. Kai įsitaisė lyt, tai dvi nedėlias nuo vietos (be perstojo, ištisai) lijo Ps. Jau antra diena nuo vietos sninga Pbr. Tai buvo didžiausios šventės – tris dienas nuo vietos švęsdavo Ar. Kad gėrė – net penkias dienas nuo vietos! Slč. Ėdi nu vietos Vkš. Negana bitis tiktai nu viršaus (iš paviršiaus) pažinti, bet turit žinoti, kokie darbai tų trejopų bičių S.Dauk. Aš sprendu nu Jankėnės vaikų, kad ans senas Krš. Kregždės ir blezdingos panašios yr, tik nū̃ uodegos gal skirti Mžk. Supuvimą šaknių gal pažinti nu vystančių ir pagelsvusių lapų S.Dauk. Nuo akių matyti, kas per paukštis TŽV617. Šuo žmogų nù balso pažįsta KlvrŽ. Nu kalbos it žydas Šts. Nuo arklių pažinau jį J. Gerą amatininką nuo darbo pažinsi LTR. Aš girdu nū lūpų (suprantu, ką kalba, žiūrėdamas į lūpas) Prk. Ans iš tikro nu vandens pažįsta kelį BM375. Teip jau nu žiemos į ateinančią nedėlę turėtų būti šiltà Pln. Iš judums būtų puiki pora – nū nosies abudu panaši Vvr. Nu plunksnelių būtų kaip gegelė, nu balselio – kaip muno dukrelė LTR(Mžk). ^ Kas ne nuo širdies, tas ne prie širdies PPr198. Nu veido pažinsi žmogų S.Dauk. Nu plunksnų pažįstam paukštį VP35. 8. daikto atskyrimą, atitolinimą: Jis bėga nuo manęs J.Jabl. Atstok nuõ manęs! K, J. Grįždamas nuo ligonio, ties kiemu sustojo kun. Mackevičius ir įėjo į vidų V.Myk-Put. Nuilsau eidamas nuo bičių, atsisėdau pakelėj ant kelmelio V.Krėv. Jis jos visiškai nepaleidžia nuo šalies (nuo savęs) I.Simon. Nubaidyk varnas nuo stirtų Pšl. Reiks man eiti nuo šienelio laistyt žaliųjų rūtelių DvD344. Atsiskyrė nuõ mūsų BM46. Skirs tave jauną nuõ seserėlių kai žalią rūtą nuõ lelijėlių (d.) Gs. Nacionalinio judėjimo negalima nagrinėti, atitrūkus nuo klasinių santykių, nuo klasių kovos (sov.) sp. Aš mačiau kartą žmogų, kurs buvo nuo pasaulio visai atsiskyręs J.Jan. Žievę nuo medžio nulupti J. Atskirti pelus nuõ grūdų NdŽ. Žiedą nuo piršto numovė J.Jabl. Nusiimkie nuo galvos kepurę OG437. Nusiauk nuo savo kojų autuvą SkvApD7,33. Trys sesutės ant kalnelio laužia šakas nuo berželio LTR(Slč). Užėjo lietus ir sulaikė nuõ važiavimo Sb. Aš tave negaišysiu nuõ darbo Skr. Budinau mergelę nuo saldaus miegelio (d.) J.Jabl. ║ apsaugojimą, apgynimą nuo ko: Jos (girios) slėpė žmones ne tik nuo ponų: nuo dvaro, nuo maro ir karo Mair. Nuo lietaus buvo užsukusi pas mus Lnkv. Vaikai grįžo dori, pasitaisę nuo blogų įpročių rš. Pamatė mergaitę, atbėgančią maudytis; juodu ją nuo vandens labai draudė BsV372. Saugok jį nuõ tos nelaimės NdŽ. Broliukai, ginkitės nuo bado! A.Baran. Globstytis nuo sniego J. Apyniai saugo nuo gedimo alų rš. Visuomenė jau buvo laisva nuo baudžiavinės priespaudos sp. Jis jo dukterį nuo to smako išvaduosiąs BsPI6. Per vieną sekundę išlikau nuo smerties Jnšk. Neturiu valelės nuo tėvo močiutės JD758. Labgirių baudžiauninkai, kai tik išgirdo ciesoriaus manifestą, visi kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių V.Myk-Put. Gal kiek liks [pinigų] nu maisto, tai noriu batukus nusipirkti Rs. Vyresnieji atsisakė nuo šautuvų Lnkv. Nuo tėvelio dukrelę viliojo NS32. Ko tu nuo manęs nori? Grž. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Nuo urėdos atstoti, atsisakyti B. Nupratint nuo gėrimo Jrk61. Nekaltinkit manęs, kad aš lyg koks bailys, bijodamas mirties, pabėgau nuo kulkos J.Jan. Manę nepaleidžia nuo vaiko (turiu prižiūrėti vaiką) Ktk. Nuo akių nenuleidžiu (be perstojo saugau) vaiko Ktk. Kol mane užauginai, ... tu nenuleidai nė nuo akelių, nė nuo baltų rankelių DvD178. Pieną gauname šviežią, nuo karvės (ką tik pamelžtą) KzR. Nū̃ kiaulės (dar mažus, neseniai turėtus) dešimtį paršiukų užauginau Grd. Anam neita nù rankos darbas (labai darbštus) Slnt. Jam nuõ liežiuvio aš nenueinu (dažnai mini mane) Slm. Išbėgom į lauką – ten vėjas nuo kojų verčia (labai stiprus) rš. ^ Bėga kaip šuo nū perkūnijos Kv. Obuolys nuo obels netoli terieda J.Jabl. Nu vilko bėgęs, mešką sutiksi VP35. Nuo savo bėdos niekur neišbėgsi LTR(Ds). Nė vienas nemeta gero nu savęs Slnt. Nu žento ant pečiaus, o nu marčios par duris LTR(Vdk). Nuõ pirmojo turgaus nebėk Ktk. Nū ubago terbos norėjo Kv. Nuo žąsino avižų nenupirksi NžR. Kad tu prasmegtum nuo mano galvos kur! B.Sruog. ║ likimą be ko, netekimą ko: Aš likau dešims metų nuo tėvo Rš. Buvo nu galvos atstojęs (proto netekęs) ir mirė Šts. Vakar du nū šaukšto atsisakė (mirė) Šv. 9. vyksmo sukėlėją: Nuo ko gavai laišką? Pg. Nuo jo vakar laišką turėjau J.Jabl. Daktaras vėl grometą ... nuo vieno karaliaus gavo BsPI89. Oi tu, sakūn, sakūneli, dyvnasis paukšteli, ką parneši naujienelės nuo mano mergelės? KlpD2. Žemės turim nuo kolūkio (sov.) Bb. Kad ir daugel bernelių dabojau, bet nu vieno žiedelį nešiojau LTR. Lietuvių raštijoje yra vartojamas žodis pora, į lietuvių kalbą skolinimo keliu patekęsis nuo slavių K.Būg. Man grėblelis išrašytas, nuo bernelio išprašytas NS137. Atimk dabar nuo jo, kad nori! Grž. Pradėjo vokytys kumelikę nu žmogaus derėti LTR(Tt). Nuo jo pinigus pavogė Grž. Vėl sutiko jis tą senuką, nuo kurio jis buvo pavogęs tą ožką J.Jabl. Sulaukiau nuõ sūnaus dovanų Ktk. Ko nuõ draugų gaudavau, ir viskas Ktk. Nuõ kitų girdėjau Ktk. Petras ėmė motynėlei pasakoti, ką šiandien girdėjęs nuo Žalio Žem. Tą pasaką senai ne nuo vieno girdėjau LTR(Pšl). Laukininkas sužinojo viską apie mane nuo savo tarno J.Balč. Jūs nuõ manęs vienos prirašyt galit knygą Alvt. Dasižinojęs nuõ piemenies BM52. Tu turėsi nū mamos pasimokyt Erž. Jis tai nuo manęs išmoko KBI48. Ko galim nuo jo mokytis? Grž. Nuo kits kito mokos rašyti BM109. Žinom juk visi, kaip ponai keikdami rėkia; bet ir būrai jau nuo jų mokinasi rėkaut K.Donel. Išsimokė gegutėlė nuo kitų paukštelių LTR(Pnd). Fabrikantas, gaminąs audinius, priklauso nuo medvilnės verpimo fabriko savininko rš. Gyvybės procesai Žemėje priklauso nuo Saulės, nuo šilumos ir šviesos, kurias ji skleidžia rš. Griekas ateit nuo moteriškės, ir jos dėlei visi turim mirti CII756. Po pačios smerčio jis apsižanijo su kita, nu tos taip pat turėjo dukterį BM320. Jau nė viena nebeabejojo, kad ji nėščia, tik dar buvo neišspręstas klausimas – nuo ko A.Vien. Ji stora nuõ Jono Skr. 10. veiksmo atlikėją ar vertintoją: Būsi pagerbta nuõ žmonių Ktk. Nū̃ daktaro prisakyta trintis [vaistais] Krš. Ans nū visų peikamas Slnt. Galbūt čia būs žmogus nutrenktas nū̃ perkūno Krg. Būt nuo bernų išjuokta, nuo visų apkalbėta OG437. Įejau į pirkelę, mergelė ant lentelės, nuo brolių seserėlių šilkeliais aprėdyta LTR(Auk). Čiučiuleli, tu mažasis, nu mamužės paliktasis! KlpD68. Anas nuõ kolūkio pastatytas laiškanešiu (sov.) Ktk. Kaip tau nuo Dievo paskirta K.Donel. Rasi anytą, piktą, upartą, nuõ kurios būsi kasdie nubarta (d.) Gs. Dėl tavę sarmata nuo žmonių Ktk. I nu žmonių sarmata šieną pūdyti Rdn. Gėda nu svetimo žmogaus tokį vyrą turėti Šts. I nu žmonių gražu, i patims būtų gerai Rs. Nepadoru nù žmonių KlvrŽ. 11. asmens kilimo vietą: Anas nuõ Utenos (iš Utenos apylinkių) Ktk. Tas žmogus esąs nuo Pasvalio Dj. Ir anas nuõ to šono Ktk. Nuo kur tamsta esi kilęs? Grž. Jie yra nuo šiapus Šimkaičių LKKIX157. ^ Nuõ Subačiaus – kelnės plačios Sb. ║ daikto ar ypatybės kilmę: Giminė turtinga nuõ pačios pusės Srv. Nu velnio prastas ir žmogus! Slnt. Randą nuo tos žaizdos nešiosiu, iki gyvas būsiu J.Balč. Aš prausiau veidelį nu rūtų rasele RD170. ║ iš ko kas padaryta: Miestuos vis nuõ plytų namai Gs. Aulys seniau buvo nū šiaudų, daba pradėjo dirbti trobikes Kin. Samčiai, kaušai buvo nū medžio Šv. Kaldinčiau tiltą nù žalio vario LB65. Pirtį nuõ molio b[uv]o nusikrėtę Žal. Duoda kamanas nu sidabro FrnS1110. Ar ji nuõ geležies, kad neserga Jrb. Nei nuo aukso, nei sidabro, nuo žalių žemčiūgų [vainikas] N188. Duosiu pirštines nuo žalių šilkelių KlvD41. Pina vainikėlį nuo žalių rūtelių KlvD110. Ma[n] kas nuõ pieno, tai daug sveikiau Gs. Šitas sviestas jau nuo dobilų (ganytos dobiluose karvės pieno), o toks baltas Gs. 12. daikto paskirtį: Buteliukas nuõ vaistų Dbk. Lenciūgėlis peiliui pririšti ar teip nuo ko Ėr. Sykį aš nuo savo kontoros raktą pamečiau BsPI7. Bačką nuõ silkių perpjovėm ir gavom dvi rėčkas Sb. Vaistai nuõ širdies Ktk. Tos žolelės nuõ gumbo Gs. Jų lapais, jų žievelėm arba šaknim kieta nuo ligų ir padarų gydo visą svietą A.Baran. Bičių išmaras, sausvyčius virink ir girdyk vaiką nū sukatų Dr. Ką tu čia verdi? – Mosties nuo akių (akims gydyti) Brt. 13. asmenį, kurio vardu kas daroma: Petras Cvirka nuo lietuvių ir kitų Pabaltijo tautų rašytojų prie poeto karsto pasakė atsisveikinimo žodį (sov.) A.Vencl. Gražilda suriko dar iš paskos, kad jis neužmirštų atsiprašyti nuo jos savo svainį rš. Aš teip nerašiau, čia močeka nuo savę teip parašė BsMtII108. Anas mokė nuõ savę Ktk. Jis nujojo tiesiai į tą palocių ir pasakė viršininkui, kad jis atvykęs nuo karaliaus ir nuo princo su įsakymu nugabenti Bengalijos princesę į miestą J.Balč. Tiktai ot ką aš turiu pasakyti nuo savo pusės V.Piet. Žmonės ugdžia teliokus kolūkiui nuõ savęs (sov.) Ktk. ║ bendruomenę, kuriai atstovaujama: Atstovu nuo mūsų apylinkės buvo mano šeimininkas J.Balč. 14. asmenį ar daiktą, pagal kurį kas nors pavadinama: Nuo tos kopos ir tą pievą vadina Kopapieviu LTR(Auk). Nuõ Teiberio pravardės ir kaimas pramintas Teiberiais Gs. Antai miškas gavo vardą nuo dviejų girtuoklių Auk. Nuo jo vardo galėjo teip pavadint ir ežerą LTR(Dkk). 15. matą, saiką, svorį, kiekį: Rąstas nuo penkių sieksnių ilgumo Kp. Šneka jis, kad Kryklos upely yra lydžių nuo dviejų sieksnių P.Cvir. Tas medis buvo nuo metro Škn. Vyk pančius nuo sieksnio Alk. Bulvės didelės, ilgos kai bulkos, nuõ sprindžio Raud. Plati, stori lašiniai, nū sprindžio Jdr. Atejo toks diedas nuo masto, o barzda nuo šešių mastų (ps.) Brt. Buvo vyrelis nu pėdos, ale barzda nu sieksnio BsPI99. Maišas nù pūro Šts. Buvau prisirinkusi puodynę uogų nuo keturių gorčių Lnkv. Parvežė bačką alaus nuo trijų viedrų Alk. Alaus kubilą padirbo nū trijų pūrų Grd. Katilas nuo bačkos, nuo bertainio, nuo kibiro, nuo pusbačkės B. Šalia jo sukrauta sūrių malka ir krepšas gal nuo poros pūrų meto, kiaušių pridėtas J.Jabl(Žem). Puodas nu sėtuvės pilamas Trk. Nū̃ kilogramo šapalai užauga Pj. Paga[va]u šapaliuką kone nuõ svaro Gs. Žmogus nuo šimto penkiasdešimts kilogramų svorio Pn. Aš turėjau tokį kareivį švininį nuõ kilogramo Skr. Nusikalė geležinę lazdą nuo dešimties birkavų BM171. Jisai jau nuo dvidešimties ir keturių metų vyrukas Tat. Nū šimto metų buvo motyna, kad mirė Plng. Jis eina septintą dešimtį, o žmoną gavo nuõ dvidešimties Skr. Gerutis pavedė jam ūkę nuo dviejų tūkstančių dorelių Tat. Moku istorijų nuo šimto Škn. ×16. (germ.) pokalbio objektą: Jis nuõ manęs nieko nenori žinoti KII357. Ar jūs esat girdėję nù kaukų? Rsn. Įsišnekom nuõ vyro giminių Jrb. Šnekėjau nū savo darbų Grd. Visokių kalbų yra nuõ tavęs pas mus Gs. Jiedu, kaip amerikonai, tai šnekasi šnekasi nuõ pinigų Gs. Aš jį paklausiau nuo to dalyko Plk. Tikėtise, idant būtų dainos nu karžygių senovės lietuvių ir žemaičių, yra tuščia dingstis S.Stan. Nū karo kad kalba, aš nenoru begirdėti Dov. A nū̃ jūrai nėko nepasakė? Klp. Visokių buvo dainų, i nuõ girtuoklių Akn. Tu skaitei šviežią laikraštį – papasakok man nuo politikos Lkč. Nuo kunigų bei nuo darbų jų pradeda zaunyt K.Donel. Aš negalėjau nū̃ valgio nė pamislyti Klp. 17. objektus, iš kurių kas nors išskiriama: Ji ne nuo tų, kur nuo piršto košę valgo Plv. Jis nėr nū̃ tų paikųjų – jis viską išmano Rmč. Ji atsigulė po vienu medžiu, ir atbėgo vilkas ir vieną nuo jos vaikų atėmė (ps.) J.Jabl. Jis yra vyriausias nu visų kunigų FrnS1116. Vienas nuo tų kupčių įėjo FrnS1116. Daugiaus nu visų daržovių jie ropių įsodina FrnS1116. Jau iš pirmojo žvilgsnio aš pažinau ir atskyriau tuos du garsius vyrus ne tik nuo minios, bet ir vieną nuo kito J.Balč. ◊ dienà nuo dienõs Msn dienoms einant: Diena nū dienos taip ir nutįso tas muno žadėjimas Rt. Taip ir slinko diena nuo dienos, savaitė nuo savaitės rš. gãlas nuo gãlo nuo pradžios iki galo, per visą laiką: Išbuvau galas nuo galo Sdk. nuo krãšto visada, visur: Maluo[ja] visi nu krašto, tei malavimas! Krš.
2 nuõ interj. nie, no, nū (arklį raginant): Sarčiuk, nuõ! Kair. Nuõ gi tai, da neisi! Trgn. Varė jis po vagos vagą, bet nenoksėjo, nesigirdėjo įprastinio artojų – „nuo gi, tpru gi, vaga gi, kurgi tu, ak, kad tave“ A.Vien. Te tau arklys baltas su balnu i jodinėk in jo, tik nesakyk jam nei ptrr, nei nuo TDrIV296. ^ Nepakinkęs arklio, nesakyk nuo Slk.
3 nuo- praef., nū- (ž.) 1. daiktavardžiai su šiuo priešdėliu žymi: a) konkretų daiktą ar abstrakčią sąvoką, kaip veiksmo padarinį: núobiros, núobraukos, núograuža, núorūka, núopjova, núotaka, núoalpis, núogąstis, núolaida, núopuolis, núoskauda, núosaka, núosprendis, núožiūra, nū́lupa, nū́skuta, nū́šukos. b) vietą: núokalnė, núokraštis, núosaulis, núošalis. 2. būdvardžiai su šiuo priešdėliu rodo kokybinę ypatybę: nuolaidùs, nuolankùs, núosavas, nuoširdùs, nuokalnùs, nuosaulùs. 3. psn. žr. 6 nu: Duok mums linksmai nuomirti Mž237. Tu ligas gydai ir marą nuoramdai Mž428. Nuog kryžiaus jį nuokėlė Mž444. Nuosėdmi R204.
4 ×nuo- praef. žr. 6 no: Nuorisčiausias bėras žirgas pabalnotas ir sūnelis išjojantis LTR(Auk). Nuobėriausias, nuogražiausias – tai tavo žirgelis (d.) Smn. Tarpu mandrių raitužėlių jisai nuomandriausias, visų žirgų jo žirgelis šyvas nuogreičiausias (d.) Kp.

nuo sinonimai

nuo junginiai

(atsikratyti) nuo savo galvos, (kam) plaukai stojasi piestu nuo, (kokiu) atstumu, vienas nuo kito, atskirai, (nukrypęs) nuo kurso, (nukrypęs) nuo kurso, besilaikantis nustatyto kurso, (nuo) šiol, Afrika į pietus nuo Sacharos, akiniai nuo saulės, apsauga nuo taršos, apsauga nuo triukšmo, apsaugoti nuo, apsaugoti nuo šviesos, apsvaigęs nuo smūgių, asmens draudimas nuo nelaimingų įvykių, atleisti (nuo), atsiginti nuo skurdo/alkio, atsiskyręs nuo žmonių, atskirti vieną nuo kito, bėgimas nuo tikrovės, bėgti nuo, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, draudimas nuo nuostolių, išsisukinėti nuo atsakymo, išsisukti nuo bausmės, kuris bėga nuo tikrovės, laikyti(s) toliau (nuo), laikytis (nuo ko) per atstumą, laikytis nuo ko atokiai, laikytis toliau (nuo), mikstūra nuo kosulio, neatsilikti nuo, neatsilikti nuo kitų, nenukrypti nuo linijos, nepriklausomai nuo, nešantis nuo kranto, nugriebti grietinę nuo, nukrypimas nuo Bendrijos teisės, nukrypti (nuo temos), nukrypti nuo, nuo apačios iki viršaus, nuo kurio plyšta galva, nuo pradžios iki galo, nuo tada, nuo vilko bėgo, nuo šiol, nuo žvejybos priklausantis regionas, nuo. iki (imtinai)…, nuo... iki (imtinai)..., nusigręžti nuo, nusivaręs nuo koto, nušluoti nuo žemės paviršiaus, pasauga nuo ligų, pasprukti nuo, piliulė nuo pastojimo, pradėti nuo nieko, pradėti toliau nuo krašto, priedanga/sienelė nuo vėjo, priklausyti nuo, pučiantis/nešantis nuo kranto, rautis plaukus nuo galvos, saugantis nuo rūdijimo, sienelė nuo vėjo, skaičiai nuo 13 iki 19, skaičiuoti nuo atgalinės datos, skirtingas nuo kitų asmuo, skirtingas nuo kitų asmuo/daiktas, skėtis/uždanga nuo saulės, susilaikyti nuo, sąlyginis atleidimas nuo bausmės atlikimo, tai nuo daug ko priklauso, toli vienas nuo kito, uždanga nuo saulės, užsidaręs (nuo kitų), vienas nuo kito, įmoka nuo bendrojo šalies produkto, šalmas nuo saulės (atogrąžų kraštuose), šuoliai su slidėmis nuo tramplino, šuolininkas su slidėmis nuo tramplino, žaidimo periodas nuo tada, žmogus nuo 90 iki 100 metų amžiaus
Afrika į pietus nuo Sacharos, apsauga nuo taršos, apsauga nuo triukšmo, asmens draudimas nuo nelaimingų įvykių, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, draudimas nuo nuostolių, nukrypimas nuo Bendrijos teisės, nuo žvejybos priklausantis regionas, pasauga nuo ligų, sąlyginis atleidimas nuo bausmės atlikimo, įmoka nuo bendrojo šalies produkto
Laisvės nuo mokesčių diena, Lietuvos ministrų kabinetai (nuo 1990), Nuo dūmo, Priklausomybė nuo kompiuterio

Ką reiškia žodis nuo anksto? Visi terminai iš raidės N.

Draugai