iš reikšmė

Kas yra iš? ìš praep. su gen.(su dat. Slnt, Ms, Grg, Vž) 1. rodo vietą arba daiktą, iš kur eina, vyksta veiksmas: Iš lopšio dar nei viens n'iškopo neverkęs K.Donel. Kumelė visą vasarą neišeina iš arklo (visą laiką su ta kumele ariama) Ėr. Tėvas parėjo iš lauko J.Jabl. Iš kalno bėga vanduo K.Būg. Vaikas krito iš medžio J.Jabl. Iš miško išbėgo lapė Sb. Pelė išbėgo iš urvo J. Išeiti iš namų J. Iš namų apsirėdyk, girioj išsivilk B. Du balandžiai gėrė, balandukai gėrė iš giliausio ežerėlio LB26. Iškrito voras iš ąžuolėlio JD852. Vaiką išmetė iš arklio Šts. Da n'išgėrė pusę stiklo, jau išvirto iš žirgelio (d.) Alvt. Nenor keltis kaip Jokys iš laužo J.Jabl. Sėsk, dukrele, iš vežimo TŽII343. Atsikėlęs iš lovos, atdarė duris S.Stan. Ir išskyrė mane jauną iš seselių pulko (d.) Vdk. Skirs mane jauną iš seserėlių kaip žalią rūtą iš darželėlio (d.) Alvt. Vandenį iš puodo išpilti J. Vėjas pučia iš rytų, iš vakarų J. Vyrai iš oro atėjo Grž. Iš vidaus pusės durys daromos J. Varna iš vietos, kita į vietą J. Katins iš namų, pelės iš kampų RD213. Jau šviesu gražiai buvo iš vietos (dar neišvykus) Gr. Vakar nė iš vietos, o dabar bėgte bėga rš. Iš viso svieto į vieną vietą Jnš. Iš tamsybės į šviesybę B. Gal užmušti muni iš tamsos Šts. Iš vestuvių grįžta Grž. Pasitrauk iš tako Als. Ai iš kelio, zuikeli, iš kelio LB92. Iš kelio eimi (išsisuku iš kelio) R49. Arklys pasuko pamiškėn iš kelio T.Tilv. Ar laukė mane močiutė iš kelio parkeliaujant? LB107. Prašom užkąst kiek iš kelio (iš kelionės) Slč. Pasiskykit vyšnių iš kelio pusės Skr. Oi atstok, oi atstok, jaunasai berneli, kam tu mane jauną iš kelio vilioji?! (d.) Sn. Iš kariuomenės parėjo Klvr. Kas ten treška? – ė vilkas: dieną mat ažuodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia A.Baran. Aš jau iš karvių parėjau (iš ganyklos) Ėr. Pareita vaikai iš varnų (iš varnų medžioklės), nė vienos varnos nenušovę, varnų kiaušiniais nešini Šts. Pareidama iš dienos (iš padienio darbo), parsinešiau vaikams pyragą Nt. Išvarė iš darbo (atstatė nuo darbo) Ėr. Iš nakties parjojo (nakties išjojęs ir ganęs) J.Jabl. Ar iš balos tu ir atsiradai! Als. Iš peklos tu jį ir gavai! Ds. Išnaikinsiu iš žemės visokį sutvėrimą I. Parvažiavo, arklius iš šlėjų [iškinkė] Lp. Neriasi iš kailio, kad patiktų Mrs. Jau jiems iš dantų neiškrintu – tik aš ir aš (nuolat apie mane kalba) Skr. Eik iš mano akių, kad tavęs nematyčiau! J.Jabl. Jam greit – tik iš akių, ir iš galvos (užmiršta) Škn. Man jau ir iš galvos išdulkėjo, kas ten buvo Plt. Aš ėjau iš Nemuno Skr. Parvažiavau iš sesers Mrj. Kai tu išeisi iš motinėlės, tai tau, sesut, ne dainuškėlės (d.) Šd. Iš mūsų į Pašvitinį dvi mylios Lnkv. Kiek kartų tu išėjai iš manęs alkanas? rš. Juk girdim iš šalies, kad visi iš ano juokas Slnt. Liūb kriokins bliūdins jaunąją, kol iš stalo prikels [per vestuves] Dr. Vaduok, tėveli, vaduok iš šio balto stalelio (d.) Ppl. Iš kvietkelės išimdama, vainikelį pynė (d.) End. Argi renka iš erškėčių vyno uogas? I. Gera iš taurragių S.Dauk. Iš tos tarbos pavalgydino juos visus BM34. Daugumas rūkė iš ilgų pypkių opijų rš. Valgei iš medžio, iš kurio aš tau uždraudžiau VlnE29. Aš maniau, kad pats iš valdžios esi siųstas Štk. Prakaitas pilte pylė iš jų rš. Iš gyslų jo paskutinį lašina kraują K.Donel. Iš pečių rankas pradeda skaudėti, plunksnas ilgai plėšant Yl. Iškirto rankas iš pečių J.Jabl. Ranką išsukiau iš pečio Grv. Man koja sopa iš kelio Grv. Oi džiūsta vysta žalios rūtelės iš pačių pašaknėlių nuo mano ašarėlių (d.) Žg. Paraku iš šaknių išverčiu R334. Saulė jau iš pietų [išėjusi] Grž. Saulė iš pusdienių buvo, kai grįžau Grž. Užtekėjo šviesi saulė iš rūtų darželio, o tas šviesus mėnesėlis iš pat vainikėlio (d.) Šd. Iš didelio debesio mažas lietus Ndz. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Aniemus nebuvo sunku teip ilgai iš namų savo būti BPI165. Žirnius išberti iš avižų yra lengvas darbas Šts. Išskira spirą iš pipiro Krt. | Aš laiško iš jo laukiu J.Jabl. Tiek tu iš jo begausi, kai iš žąsies avižas J.Jabl. Nežinau, kur peilį iš rankos padėjau Skr. Buvau iš kareivio nupirkęs laikrodį Lnkv. Kad nepasodinai, nebus iš ko uogauti Ėr. 250 litrų iš karvės reik atiduoti Vlkv. Man grėblelis išrašytas, iš bernelio išprašytas (d.) Brž. Ko tu nori iš manęs? Ds. Ar tu iš jo gausi pinigus? Pš. Jis jokios pagalbos iš savo vaikų neturėjo Skr. Ko galima iš jo mokytis? Grž. Susilaukė da sūnaus iš jos Prn. Atimti iš jos Lydos kunigaikštiją Pč. Iš kits kito traukti B. Aš iš nieko nežinau, kai iš to senio Skr. Išprašo iš manęs Ds. Netykok iš jo – jis tau nieko neduos rš. Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė ir žoleles visokias iš numirusių šaukė K.Donel. Taip rėkdamas, ir iš numirusių prikeltum, ne tik iš miego Slm. Vaikas gal iš miegų̃, kad toks piktas? Slm. Iš miegų̃ nė nebeatsigodžiau, kur esu Slm. Saulelė kyla iš anapus upės Žem. Iš anapus miško vanagas pakilo J.Jabl. Išlindo iš po suolo J.Jabl. Eik iš po kojų K. Šaukė nykštukas iš po pastalės Jrk24. Iš po kelmo išlindo varlė Sb. Ištrauk rezgines iš po šiaudų Pg. Iš po žemių išlindo kurmis And. Išsiėmė plėčkutę iš po savo pažastės LB172. Iš po manęs driežas šmurkštelėjo J.Jabl. Tai iš po to ir pavogė? Skd. Ji iš po jų akių pranyko Brt. Brakšt, iš po pat nosies ir nutraukė du sijonus ir du skepetukus Žem. Vėjas pučia iš po Vilnio (nuo Vilniaus) Lz. Eisma laukan pažiūrėtų, iš kur vėjas pučia (d.) Slm. Iš tarp medžių žaliųjų šakų kyšo Beržoro soda meili rš. Ar neišvaduosite šį vakarėlį manęs jaunuolytės iš už balto stalelio?! M.Valanč. Iš ažu miško kelias saulelė BM433. Iš už jūrių Ls. Iš už kertės Kp. Elenytė iš tolo, iš užu šimto mylių, išgirdo devynių kumelių̃ žvengimą J.Jabl. | Iš vienaĩ dirvãlei parvežėm, kitur – paliko Grg. Išlėkė iš trobaĩ Ms. Parlekia blezdingà linksma iš Ringaĩ Vž. Iš mokyklai parsinešiau Gršl. 2. rodo laiką, kada veiksmas vyksta: Aš esu iš amžių palangiškis Plng. Taip jau iš amžių yra buvę I.Simon. Iš pradžių (iš senų laikų) jau yra tokie namai Ds. Kas iš laiko (pirma laiko) džiaugias, tas paskiau verks Jnš. Jau man iš ryto rūpi, kaip rytoj anksti atsikelti Skr. Saulė gerokai iš pusryčių buvo, kai vyrai pasivartę kėlėsi joti Jnšk. Pavalgiusi esu iš dienos, nenoriu vakarinės Šts. Iš šventos dienos nebuvau nė pavargęs Šts. Matysit, kaip bitės iš tos dienos vis geriaus pradės nešti ir siūti S.Dauk. Tie visi diena iš dienos jo laukė M.Valanč. Jis dien iš dienos ant kojų KBI22. Iš vakaro stonelę atdarė LB92. Margis iš vakaro loja, o daugiau miega per naktį Pc. Man galvą iš nakties skauda Alk. Troba iš nakties prirūkyta Als. Iš nakties apako Ėr. Buvo iš nakties lyta Grž. Iš po vienos nakties tris, o iš kitos dvi lapi parsinešė (nušovęs) Lp. Iš naktiẽ radau pavogtą Slnt. Bet lietuvis tą trūkumą greit išlygino, metai iš metų prisiaugindamas vis daugiau arklių rš. Iš žiemos suvažinėti keliai rš. Karvės iš vasaros ant kojų nenupuolusios, galì toli vestis Skr. Žemaičių žemę iš laiko (iš anksto) dalijas S.Dauk. Jis iš (nuo) to čėso, kaip tėvai pasimirė, stropiai dirba KBI34. Jam buvo sunkiau iš pirmų metų Skr. Iš gimimo ans yr toks Slnt. Mūsų darbas jau iš senovės pagirtas RD188. Aš iš pat mažų dienų sirgau KII182. Iš mažų dienelių augom be tėvelių Grž. Iš senų dienų B. Toks jis ir iš mažens buvo J.Jabl. Kap pamenu iš piemenio, iš mažiuko Lp. Iš visos mano mergystos mama tik dvi skepetas nupirko Skr. | Jis nuo iš vakar negrįžo Grž. 3. rodo veiksmo būdą: Dirba kaip iš prievartos Ėr. Neišmintingą iš juoko pažinsi VP32. Skaitom metus amžiaus iš veido VP41. Aš tave, mergele, pažinsiu ... iš skaistaus veidelio, iš geltonos kaselės TŽII387. Merga ne arklys – iš dantų metų nepažinsi Jnš. Aš jį iš matymo pažįstu (pažįstamas su juo nesu, tik esu jį matęs) Alk. Žmogų iš akių supranta LMD. Iš kepurės, iš pečių, iš eigasčio jį pažinau Grž. Iš vaisiaus jų pažinsite juos BPII307. Ji čia iš raštų audžia, ne iš galvos J.Jabl. Ir sūrius dabar iš knygų (kaip knygos rodo) darom J.Jabl. Ausiu iš popierio (ausiu tokį raštą, koks tame popieriuje) Rm. Iš galvos galima pasakyti kaip iš rašto Lnkv. Negalima iš karto pasiekti ko didžio rš. Iš dvijų kartų esu jūro[je] buvusi Šts. Klysta iš dviejų dalykų A.Baran. Joną iš trijų daiktų gyrė BPI36. Ar tu pasiliksi ir iš antro sykio eisi? Skr. Iš antro įmetimo vieną žuvį pagavo kaip šaudyklę Gs. Kvietė per vieną, per kitą gromatą, aš iš antros nuejau Lel. Iš kelinto karto persiskira ir vėl susieita [vyras su pačia] Šts. Du kartu sakysiu, o iš trečio mirtį padarysiu J.Jabl. Jis seka mane pėda iš pėdos KI477. Nepaleida nė iš pėdos Šts. Iš talkos visi pas juos kulia (be atlyginimo, talkiškai) Ds. Vienas iš vieno (visi) elgės dorai M.Valanč. Jis parvažiuodavo, ale iš vieno (ištisai) čia nesėdėdavo Skr. Jie visi iš vieno (vieningai) ėjo K. Atiduok, kas jam priklauso iš tikro ir iš pilno Gs. Ar iš tikro jis serga? Rm. Iš dūmo (destis kiek yra gyvenamų trobų) mokama J.Jabl. Eina kap iš dūmo (sekasi) Dv. Eina kaip iš pypkės (sekasi) Als. Iš priekio (iš anksto) moka Sv. Verkia rauda mergužėlė iš visos širdelės JV598. Ma[n] mielas bernytis iš širdies JV1005. Aš iš geros širdies tau duodu – įsipilk ir valgyk Skr. Apdūmoti iš širdies B. Jau tu iš širdų kaunies? Lp. Riek duoną iš abiejų pusių Rm. Visus teisia jisai iš sąžinės (kaip jam sąžinė rodo) J.Jabl. Ar iš teisybės sakai, ar meluoji? J.Jabl. Ar iš tikrųjų taip buvo? J.Jabl. Sakyk, kaip buvo iš tiesų J.Jabl. Liepk ... teisiai rėdyti, mus iš teisybės sūdyti Mž57. Ne visi iš noro tą darė S.Dauk. Iš atsitikimo (atsitiktinai) pirkau arklį Slnt. Kliša karvė – iš šalies koją meta Ggr. Ar nemoki karvei iš votego (botagu suduoti)? Lk. Duok kiaulei iš mieto, ir įvarysi į laidarą Tv. Kad rėšiu iš peilio, tai žinosi! Krp. Piemenys žmogų sveikina iš akmino Lk. Pliauškina kaip skerdžius iš rimbo TŽIII379. Moka iš kirvio iškirsti (su kirviu padaryti) Kp. Šerk iš rankos, tai ir įlįs Kp. Žemę išdavė iš pusės Kp. Viską dirbsime iš pusės (pusiau pelnu dalysimės) Kbr. Tada pelė su žvirbliu iš pusės kviečius sėjo rš. Kad bus pinigai iš pusės, tai pasakysiu, kur yra padėti Ml. Rugius verta antraip iš palinkimo, kad pjauna ant rugių Krš. Išmynė rūtas iš šaknų ir lelijėles iš laiškų JD877. Vieni skina iš pašaknėlių, kiti skina iš viršūnėlių (d.) Skp. Apušę ir eglę pjauna iš galūnės, ne iš kamieno Šts. Riškit martelę prie tos pušelės, dekit pušelę iš viršūnėlės JD23. Palenk berželį iš viršūnėlės Srj. Iš šalių joja rodni broleliai TD62. Atsisėdo pelėda iš galo stalo JD593. Šalimais sėdi senos mošelės, iš galų – dieverėliai JV623. Dėk lopą iš ilgumo, o ne iš platumo, kad užeitų už kiaurynių Šts. Iš platumo nebeišsitenka siauru keliu pravažiuoti, dėl to pagymais kinko arklius Tv. Iš grūdų diegė daržus Lk. Runkeliai sėjami iš grūdų Lk. Dygsta kopūstai grūdas iš grūdo (kiekvienas grūdas) Šts. Dangtis taipojau pinamas ant tam padarytos kvarmos arba iš rankų (be jokios formos) Rdž. Išginus bandą iš visos (visą dieną), praalkstas Šts. Vaikas ženga į sekmus metus, o jau veiza iš rimtos (rimtai) Varn. Iš naujõs (iš naujo) sugrobė liga J. Jį iš netyčių užklupo Š. Vanagas iš nejučių gali abudum akis iškapoti Žem. Mes iš pinigų valgom (visą maistą perkam) Grl. Iš piningų sunku arklį išmaitinti – brangus pašaras Šts. Ta skepeta iš mano pinigų nupirkta I.Simon. Iš to duoną valgo Ds. Žmogus ne tiktai iš duonos (duona) gyvena BPI276. MTS tik iš lauko darbų sutaupė 135 tūkstančius rublių sp. Jis niekur netarnauja, iš dienos darbo gyvena Ėr. Iš žemės gyvena (žemės darbą dirbdamas) FrnS195. Daug žmonių iš pirštų gyvena Grž. Iš savo kruvinų rankų, iš rankų procios prasigyvenom Alvt. Jis iš kirvio ir namus nusipirko (trobas statydamas, pinigų užsidirbo) Pg. Jaunas senam duoda į kulnis iš dalgio [šieną pjaunant] Vg. Ta tik iš liežuvio gyvena (smarkiõs kalbõs) Gs. Iš miego duonos nevalgysi Užp. Iš dainų duonos nevalgysi Dkš. Aš iš rublio (iš mažo) pradėjau gyventi Ėr. Iš rankų septynis vaikus paauginau, vyras nepadėjo Šts. Iš baltų linų veiku pelną gauti M.Valanč. Mūsų kuldavo iš jaujos (jaujoje sudžiovintus javus), ir grūdai niekad negesdavo Jnšk. Eiti iš būbnų (kortomis lošiant) BŽ600. Jau iš savęs ji gyvena (pati duoną pelno) J.Jabl. Pati iš savęs būnu Arm. Iš savęs (savo turtu) stačiau tuos namus Pg. Pusrytį reikia iš savęs valgyti Pc. Aš galiu iš savęs nusipirkti Plt. Jis iš savęs išsimokino grajyti Alk. Gerai jam eit mokslus, kai valgyt iš savęs nereikia Srv. Ką siūdiniesi, vis reikia mokėt iš savęs J.Jabl. Aš negaliu nieko daryti pats iš savęs rš. Ugnis iš savęs atsiranda, lygia dalia kaip ir kita nelaimė S.Dauk. Tai iš savęs auga (savaime) KBI48. Aš įsijungiau palšus jautelius iš savo išmintėlės (d.) Nm. Šitas ežeras iš geraus gero (pats savaime) atsirado Lš. Kortojo iš pinigų Alv. Lažinkimės iš pusbutelio! Žem. Sulygo (susilažino) iš daug Šts. Negu iš grašio suderėjai su manim? SPI131. Aš galiu eit iš didelių ginčų, kad teisybė LB251. Iš pirštų žįsti B. Man pro tę važiuoti iš kelio (vingis) Skr. Šuniui vis ne iš kelio Trgn. Kiaulei bul'bos ne iš kelio (ne pro šalį, pravartu) Kp. Ne iš kelio būt ir pasilsėt, teip privargus Ktk. Dėl biškelio nebūs iš kelio Skd. Rusų materialistinės filosofijos klasikai visus įvykius vertino iš demokratinių pozicijų sp. Nežinau, kaip te iš kalbos pats Juozapas išsitarė Sdk. Iš piemenų (pagal piemenų pravardžiavimą) Šarkus, o tikroji pavardė Jaskevičius Vrn. Jau čia viskas iš vokiško (daug yra vokiškų žodžių) Nm. Tai yra sakoma iš latviško Brž. Jūs kalbat labiau jau iš guogiško Brb. Šienauja iš pusės, iš trečio Lp. Kulia iš dešimtos mieros, iš dešimto Vv. Keli vyrai liko peiliais subadyti ir iš revolverio sušaudyti prš. O ir nušovė mūsų brolužėlį iš pirmosios kulkužėlės, iš margų muškietėlių JD1119. Ar nori mirti, ar sirgti iš muno rankų? Šts. Anksti karvę užleidom, iš viedrų šėrėm, tai riebi buvo Skr. Šieno vežimus davė iš klėbių, kad šakių neturėjo Tl. Ar iš galvos išėjai? J.Jabl. Auk į protą, ne iš proto Šts. Kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488. Jis baudžiamas iš Baudžiamojo statuto 543 straipsnio J.Jabl. Padauginę 6 iš 3, gausim 18 J.Jabl. Rėžiau iš akies (kaip akis man rodė) J.Jabl. Iš akies šauna (nelabai taikydamas) Grž. Gieda iš ausies (be gaidų) J.Jabl. Rugius visi sustoję iš peties (smarkiai) kerta Grž. Be pinigų neduoda – tik ranka iš rankos (sumokant tuojau pinigus) Gs. Ginas iš kaklo (labai, kaip galėdamas) Kp. Žirgas mano juodabėris kaip pasileido bėgt iš keturių kojų – tai tik ausyse byzgė Rod. Pati fašistinė rasinė teorija iš pašaknų (visai) neigia tautų draugystę sp. Išejom iš karvių (prastas beturim) Šts. Išejo karvės iš vardų (piemenys nebeduoda joms vardų) Šv. Išėjo iš gyvulių (nebeturi tiek) Kp. Iš veislės (dobilų) išėjom Ėr. Išeit iš puodų (marškinių ir t. t.) kai Petras iš kailinių Sch111. Kad teip glūdėsi, iš duonos išeisi Trs. Iš audeklų buvau išėjus (nebeturėjau audeklų) Trs. Kiaušinis per žiemą neišeina iš trijų kapeikų (vis trys kapeikos kaštuoja) J.Jabl. Karvių pienas riebus – iš keturių neišeita (4 riebumo punktai) Skd. Kaip tik į burną (išgeria), tujau iš kojų (išvirsta) Šts. Išvirtę iš kojų, dar įvairias karžygių dainas dainuoja P.Cvir. Skaityt nemokam, tai iš atminių (iš atminties) pasikalbam Gs. Iš kojų negi išmuši Kp. Geri žmonės, iš pažinties neišeinam su jais Vp. 4. rodo veiksmo priežastį: Jis iš senumo nepaeina Pn. Strėnos gela iš ejimo Šts. Iš kojų nebegaliu eiti Rm. Šėmoji nesikelia iš paskuigalio Sdk. Visi daigai džiūsta iš sausumo Pš. Rankos virpa iš seno berašymo (seniai berašius) Dr. Iš gardumo kad tik liežuvio nenurytum Sdk. Iš dailumo arklys yra pėtuluotas (obuluotas) Šts. Niekas jų nelenkė, anys iš augumo tokie Sdk. Užsidegė dobilų kūgis iš sukaitimo LC1885,33. Krito iš bado, iš šalčio Vlkv. Mirė iš vilko [pamatymo] Tv. Sesuo pamirė iš raupų Lz. Iš dyko [buvimo] vogt prasimanė Ds. Kažin ar jis iš sveikatos, iš gero valgio toks apkūnus? Skr. Jis iš karščio pasilpęs KII322. Jis tai iš keršto darė KBI12. Iš džiaugsmo verkti J. Iš tokios veizdėsenos, t. y. kad par daug veizdi, akys genda J. Jug iš to didelio gėrimo galą gavo Vvr. Vos beparejau iš to alaus (dėl alaus gėrimo) Šts. Aš esu sirgęs iš to vyno An. Ir ji iš obuolių bus apsirgusi Žem. Drožinau skiedas veltuo, iš gentystės Šts. Akys tik dega iš sarmatos Ds. Iš kaitros pražuvo javai Pc. Tą žolę kumelė tik iš bado ėda Pc. Iš bado ir varškė gardu Slm. Jis iš bėdos jau nežino nė kur eitie BsPIV289. Ne iš gero tą dantį ištraukė Pc. Miegta žmonys pavargę iš rugių, iš talkos Šts. Toks jam ir valgis iš to nusigandimo Skr. Jis iš kojos numirė Ėr. Aš iš kojų nestipra Ėr. Moteriškė numirė iš vaiko (gimdymo) Rod. Lėkštės iš bulbienės priskretę (buvo jose bulbienė) Ėr. Mirštu iš juoko Ds. Iš to žodžio visiems ir nenorint juokas kilo Jrk52. Iš to juoko nežinia, kur dieglius išejo Lp. Dreba visas iš piktumo Pc. Tėvas net putojo iš piktumo rš. Langai iškrito iš balso [armotų] Skdv. Bažnyčia sudegė iš perkūno (perkūnui trenkus) Vvs. Iš sunkiųjų dienužėlių rūdij mans žiedelis RD64. Iš skaistumėlio aš esmu balta, iš gražumo raudona JV132. Iš gražumo ji žydėjo kai darže kvietkelė (d.) Nm. Prapuoliau, motule, prapuoliau, širdele, iš didžių bėdų, iš rūpestėlių, iš gailių ašarėlių (d.) Srj. Iš didžių mislelių sopa mano galvelė (d.) Švnč. Medžiai mat iš daugybės visiškai atpigę A.Baran. Tūlas, ligos suspaustas, iš įžodžio [juos] lanko A.Baran. Džiūstam iš baimės BM428. Laimingas iš nelaimės – kad ir nutraukė koją, bet gavau piningų Šts. Jis iš nelaimės nuskendo Žem. Bene aš iš didelio turto (dėl to, kad daug turiu) duodu Žem. Pasakyk, kokia vasara bus iš tokios žiemos Pš. Lapė iš klastos įpuvusius kaulus siūlijo gandrui K.Donel. Viskas turėtų būti iš gero noro, o ne iš keršto rašoma rš. Nei iš šio, nei iš to pradėjo pykti rš. Iš to susimušė P. Ar iš to duoną valgysi? Sln. Kuris kardą ima, tas iš kardo prapuls BPI369. Iš pašalo ejimo yr orai nesveiki Lk. Iš akmenies davimo ir nuejo avis koja nešina Als. Iš klumpio nugriaužimo kiuro kojos Bdr. Iš vandens atsigėrimo mirė Slnt. Iš upės braidžiojimo gavo kaulų džiovą Šv. Sugavo vagį iš kiaulės papjovimo Šts. Iš žąsų lesimo išnyko rugiai Šts. Karvė guli (serga) iš milžti norėjimo (antra diena kaip nemilžta) Dr. Iš dantų nepaėdimo daug ligų arkliuo kilsta Varn. Kas man iš turtų A1885,206. Kas iš to, kad būras tūls savo sunkina širdį K.Donel. Vieni spjaudės iš valdžios darbų, kiti niekino, juokės, nenorėjo tikėti Žem. Visi žmonės iš to juoko turėjo Pš. Dar juokavom iš senųjų, jog jiems arti kapas JD503. Oi būdavo būdavo iš mūsų šilelio didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio A.Baran. Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas, iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas A.Baran. Iš plunksnų (iš išvaizdos) vokiečiai, iš kalbos lietuviai Jnš. Kalba gražiai, o iš darbo prastas žmogus Rm. Ir iš paėdimo, ir iš apdaro menkas žmogus Šts. Puiki iš veidelio, graži iš stogelio Kp. Buvo pirmas iš linksmumo vyras rš. Zosikė neturėjo nė skurlelio doro iš ko nusipirkti Žem. Iš kančios gyvybę gal ilgai laikyti, jei širdis sveika Skr. Iš tokių debesų pasitikėti negalima (gali lyti) Prn. Aš džiaugiuosi iš tavo palaimos KI467. Du gaidžiukai dyvijos, iš vainiko stebėjos (d.) Ml. Linksminkitės ir džiaukitės iž to DP534. Tu iš meilės vis esi man davęs Mž434. Mes iš girdėtų žodžių ... esme tikrai pastiprinti Mž123. ^ Iš žodžių – Saliamonas, iš darbų – avinas TŽIII385. Nesidžiauk iš kito nelaimės Nj. Iš didelio rašto išėjo iš krašto J.Jabl. Iš gerų dienų ir dienas pamiršo J.Jabl. 5. rodo daiktą, iš kurio kas daroma ar pasidaro: Iš medžio stalas J. Peilis iš plieno J. Iš to aukso žiedą nusikaldinsiu J.Jabl. Iš lentų kibirą pasidirbinau J.Jabl. Tiek tos mantos, kaip iš epušės lentos J.Jabl. Vaikai iš molio arkliukus lipdo Grž. Iš milo jam drapanas pasiuvė Grž. Autus naujus iš drobės pasidarę K.Donel. Iš išlytų miltų neiškepsi gero ragaišio Grž. Iš karuoklio makaulės būs liktarna, iš akių špunkos M.Valanč. Ką dirbsi iš mano šakelių? J.Jabl. Aš tau naują vainikėlį iš rūtų nupinsiu J.Jabl. Kalba susidaro iš žodžių J.Jabl. Iš nebūto būtą padaro Ds. Kas te iš tiek cukraus? Ut. Liepė virti košę iš tai putrai Grg. | Iš erelio pavirto žmogus BsPII29. Iš tų gulbių palieka panos Lnkv. Būtų iš jos žmogus LzP. Iš piemenio už pusvaikį, paskuo už vaikį Als. ^ Iš guolio nekepsi raguolio Grž. Iš sniego košės nevirsi Plv. Iš miego sviesto nesuksi J.Jabl. Iš sena gimsta jauna J.Jabl. Iš kaktos sviesto netepsi (iš žmogaus gražumo naudos neturėsi) Ds. Iš tų šiaudų nebus grūdų (nieko gera iš to nelauk) J.Jabl. Iš taukų nebus vėdarų S.Dauk. Iš ožio nei pieno, nei vilnos S.Dauk. Iš adatos vežimą priskaldo S.Dauk. 6. rodo kilmę: Jos mano tetos – anos iš tėvo, anos iš mamos Skr. Iš prastos ir pavargusios giminės užgimusi BPII276. Aš vargdienė mergelė iš giminės prastos KlvD79. Ir iš jos duosiu tau sūnų brš. Iš girtybės kilsta visos nedorybės M.Valanč. Iš šitų karvių priaugo teliukų Sl. Jei iš šiaudų, skiedrų, drožlių ir skujų turi kurti ugnį, nėkados nedėk jų daug vienkartu S.Dauk. Iš to savo vardą gavęs Jrk110. 7. rodo tarpą ar skaičių, iš kurio kas išskiriama: Kai grįžom, nieko neberadom iš gyvųjų Grž. Iš rudenio buvo mūs gražiausias želmuo iš visų rugių Lp. Iš tų pačių šventieji, iš tų pačių prakeiktieji J.Jabl. Vienas iš daugumo atsirado VoL485. Ana ne iš stipriųjų motriškų Pln. Iš visų kumelių̃ buvo gražesnis Pln. Čia iš jūsų nė viena nenutekėjot plikos Žem. Kas iš jūsų greitesnis? Ėr. Serga kas iš jūsiškių? Žem. Tūlas iš jų susvilino namą K.Donel. Ė iš visų viršesnis auga baravykas A.Baran. Ans yra toks nelaimingas ant žemės iš visų žvėrių PP59. Iš šimto rublių penkius išleidė (galima buvo nusiderėti) A.Baran. Iš vienuolekai du liko Slnt. Kiekvienam iš mūsų MP159. Vienas ponas susiderėjo su savo tarnu, katras iš jų geriau moka meluoti BM179(Juš). Nėr ko iš valgymo įsidėti kelionei Jnšk. Kas iš mėsos turi, tam gera – pasičėdija pieną Pl. Visko yra, visko pilna ir iš plunksnų, ir iš vilnų Tr. 8. rodo daikto kokybę: Iš daržo (darže augintas) bulbes valgo per žiemą Ėr. Tik iš adatos (tik pasiūtas) rūbas, neskolinsiu aš jam Ds. Buvo vyras ir iš stuomens, ir iš liemens Žem. Paėmė pačią, iš pelėdos neišskiramą Plt. Visos tos šnekos iš piršto išlaužtos (pramanytos) Žem. Ot panašus į tėvą – kaip iš akies trauktas! Tr. Gražus, kaip iš pieno plaukęs J.Jabl. Iš metų išėjusiam neberūpi šokimai Grž. Iš veido išėjus (atsimainius) FrnS90. Žmogus iš Karaliaučiaus KI128. Senis tuojau nuėjo į kalvę, nukalė lazdą iš dvylikos pūdų geležies BsPII138. Ne viena upelė teka iš raudonų kraujelių (d.) Kp. Duok rokundą iš užveizdėjimo tavo BPII324. Jis mums biskį iš giminių (giminė) Gs. Baltas, truputį iš raudono (kaip ir raudonas) – pienas ir kraujas Sdk.
2 iš- praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. veiksmo kryptį iš vidaus į išorę: iššokti, išmušti, išgrėbstyti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluostyti, iškviesti, išklysti, išgagėti, išbliauti (bliaunant išeiti). 2. veiksmo išplitimą erdvėje, daiktuose, laike: išdeginti, išbarstyti, išsakyti, išbernauti, išdejuoti (visą naktį), išganksoti. 3. užtektinai, iki soties vykstantį veiksmą (tik su sangrąžiniais veiksmažodžiais): išsiguosti, išsidykauti, išsisėdėti, išsipasakoti. 4. kokį nors pakenkimą, sugadinimą: išganyti, išgulti, išbristi (batus), išgelti. 5. užsitęsusio veiksmo nutrūkimą: iškarščiuoti, išsigiminiuoti, išsigriausti. 6. stipraus intensyvumo veiksmą: išbadėti, išaukštinti, išsiilsėti, išgirti, išaugti. 7. silpno intensyvumo veiksmą: išgesti, išsitarti, išplikti. 8. kokios nors naudos pasiekimą: išverkti, išskaityti, išgulėti. 9. sugebėjimą atlikti veiksmą: išlaikyti, išgirti, išgiedoti, ištūrėti. 10. vien tik gramatinę įvykio veikslo reikšmę: išvirti, ištirpti, išblėsti, išmainyti. II. su daiktavardžiais žymi: 1. konkretų daiktą, kaip veiksmo iš kur nors padarinį: išauga, išbėra, išdauba, išdroža, išėma, išgrauža, iškarpa, išvyka, išnaša, ištrauka, išvarta. 2. kokį nors atlikusį, netinkamą, prastą daiktą: išbarstos, išgraibos, išdėvos, išdraikos, išėdos, išmatos, išdėkis, išpera, išrūgos, išspaudos. 3. vėlyvą laiką kurios nors paros dalies atžvilgiu: išaušriai, išnakčiai, išpiečiai. 4. abstrakčias sąvokas, susijusias su išėjimu iš kur nors: išeitis, išimtis, išlyga, išpuolis, iššūkis, išvada. III. su būdvardžiais žymi gausumą, gerumą kokios nors ypatybės, susijusios su išėjimu iš ko nors vidaus: išaugus, išdavus, iškalbus, išprašus, išardus, išraiškus, išrankus. IV. su veiksmažodžiais, daiktavardžiais, būdvardžiais, gaunančiais įvairias reikšmes: ištekti, išsitekti, ištikti, išduoti, išmanyti, ištrūkti, išsižadėti; išmintis, išdaiga, išvaizda; išdidus, išilgas, ištisas, išsamus, išdrikas.
3 ìš prt. atsakant vietoj viso veiksmažodžio su priešdėliu „iš-“: Ar išalkai valgyti? – Iš Als. Ar ans ir duoną išvežė? – Iš KlvrŽ. Ar iššlavei? – Iš, iš Skd. Ar jau išvarėt juos? – Jau iš, iš Pš.

iš sinonimai

iš junginiai

finansavimas iš biudžeto, iškeldinimas iš buto, išmoka už pasitraukimą iš rinkos, kolektyvinis atleidimas iš darbo, laikinas atleidimas iš darbo, migracija iš kaimo į miestą, neteisingas atleidimas iš darbo, pajamos iš investicijų, pasitraukimas iš rinkos, pasitraukimas iš susitarimo, pasitraukimo iš rinkos kaina, pašalinimas iš tarptautinės organizacijos, savavališkas pasitraukimas iš karinės tarnybos, vedybos iš išskaičiavimo
Amelija iš Monmartro, Argumentas iš kartojimo, Argumentas iš logikos, Argumentas iš naujumo, Argumentas iš nežinojimo, Argumentas iš pasekmių, Argumentas iš senumo, Argumentas iš skaičių, Argumentas iš skurdumo, Argumentas iš turtingumo, Argumentas iš tylėjimo, Aurelijus iš Kartaginos, Brutas iš Trojos, Helenė iš Trojos, Iš naujojo pasaulio, Juozapas iš Nazareto, Likusiems iš mūsų, Naujos mokslui rūšys iš Lietuvos, Su meile iš Rusijos, Talis iš Mileto, Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos, Tikėjimas iš troškimo, Time Is Running Out, Whose Room is it Anyway?, Örgryte IS, Šaudymas iš lanko

Ką reiškia žodis iš lengvėlio? Visi terminai iš raidės I.

Draugai