per reikšmė

Kas yra per? 1 per̃ praep. su acc. (tarmėse su instr., dat. ir nom.), par̃ (dial.) I. erdvės santykiams reikšti. 1. R106 nurodant, kad daiktų išsidėstymas ar judėjimo linija eina kokiu nors plotu, paviršiumi: Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę A.Baran. Pieno lašelio reikia per visą kaimą bėgti I.Simon. Pasileidau per kiemą rš. Eidami per miestą, vienoj vietoj jie pamatė didelę minią žmonių J.Balč. Eina darban par mūsų ūlyčią Pb. Nevedė jas (žmones) ... ant kelio per Filistų žemę BB2Moz13,17. Per pievą čiurleno gražus upelis J.Balč. Par pievom veda vieškelį Ktk. Per pievelėm, per pievelėm – ir nueisit Aps. Per laukelį jojau – laukelis dundėjo LTsI267. Gražu per laukais pavaikščiot Ad. Virsiu kiškeliu, bėgsiu per laukeliais LTR(Tvr). Kap aš jojau per tilteliu, tiltelis brozdėjo, kap aš jojau per laukeliu, laukelis skambėjo Ad. Kap aš jojau per žalią girelę, išsilaužiau putino rykštelę TD7. Per pušyneliais, per beržyneliais an atjoja bernelis LMD(Dsn). Jaunieji tolie jau per karklynus dvalakavo Žem. Par rugiais stovi šliūžė kai padlaga Trgn. Brenda per grikiais Prng. Aš ne sauliulė per dangų vaikščiot (d.) Viln. Zelenelis (gaigalas) per marelėm plaukia Ad. Smala tave neša per keliu Ad. Per upę breda Klvr. Par auksą braidom kasyklose auksą kasdami Šts. Eina par šiaudus – nebrazda LTR(Jnš). Ta upė eina per ežerais Krd. Diedas per pupą nulindo dangun (ps.) Dv. Užlipiau in pirkios par sąsparą Ktk. Čia liesvos (kopėčios) paduot, ar per tos nulipsi? LKKII235. Kad lašinių taukai per barzdą jau nulašėjo K.Donel. Per skaisčius veidelius ašarėlės rieda LTR(Pnd). Per sienom eina, teka [v]anduo, kaip atšilo Kli. Per orą ėjau, užtat ir užkimau Grž. Per kur eisi, mergyt, per kur eisi, jaunoji, – uždygo rožės kelią RŽ166. Svotukai mažasis, par kur atjojai? JV536. Par čia innešma Ktk. Ugnis ėjo per mumi Rmš. Mislys par žmogų eina kai vėjas NžR. Buvau pro langą pintinėje žemyn nuleistas per mūrą VlnE35. ^ Nors lipk par sienas iš sopės Ktk. Vienu sienoju per mariom perplaukė (apie pagyrūną) Tvr. Kad tu būtum par sausais medžiais nuejęs! (keik.) Lkm. Per vandenį eidamas, neprigeria, per ugnį – nesudega (šešėlis) flk. Ejo saulelė per lieptelius, pametė raktelius, – mėnulis rado, saulelei padavė (rasa) Kb. Marga karvė per visą svietą bėga (laiškas) ST469. 2. judėjimo aukščiau ko kelią nurodant: Arklys per tvorą, per vartelius šoko J.Jabl. Kam važiuoji per vartus (per paverstus, gulinčius vartus)? J.Jabl. Per tvorą (per tvoros viršų) aušros žiūrėjau J.Jabl. Bene šankins par pečkaklį dėl menkų daiktų JV331. Per kalną, per daubas saulelė teka, pagiryj mergelė linelius rauna KlpD84. Par žalią giružėlę saulelė tekėjo JV439. Matai, par kaimę kad susitaisė debesis! Pc. Per rugius spiečius lekia, – vyk, o jei per rugieną, – akmenimi pavaryk V.Krėv. Skrenda gulbės per marelėm, pailsėt negali LTR(Tvr). Ka pradeda plytos lėkti par galvą, tuokart tiktai kušinas Trk. Tegu šatrai eina per žalią girią per medžių viršūnėm OG439. Per mariom tiltą padaryt OG439. Per manim peržergė Ad. Jojau per vartelius, žiūrau per petelius: jau mano mergelė rūtelių darželyj TŽII66. Par pilvą (toks buvo didelis) savo kojų neužmačiau, kad buvau Ameriko[je] Šts. Per savo šešėlį dar nė vienas nėra peršokęs prž. Nesakyk op, par torą neišlipęs Slnt. Per tvorą kopęs valgyk (reikia valgyti tik tada, kai būni padirbėjęs) B. Nė vienam nebyra par kraštus Sln. Eidamas kermošiun per veršį peršoka, pareidamas an vištos sugriūna LTR(Mrc). Per alų peršokęs (perėjęs) (labai pasigėręs) B. Juk jeigu neleis, par viršų nelips Trš. ║ nurodant ribos peržengimą: Perėjo per sieną (valstybės) rš. 3. nurodant judėjimą nuo vieno vienarūšio daikto prie kito: Kitą dieną pradėjo eiti per krautuves, užverstas visokiomis prekėmis J.Balč. Vaikščioja ana per kaimynais Tvr. Vežė muni sūnus par daktarus, ir sugerėjau dar Štk. Žiemą važiuosu par vaikus, tųse lieknųse nebūsu Rdn. Nešiojau uogas par ponus, jauna kad buvau Plng. Vaikščiojo anys par kiemais Grv. Nutrūksta karvė, par daržais eina Ob. Ėjo senis per avilius, žiūrėjo, tikrino, išiminėjo tuščius korius A.Vencl. Eina par talkas Ds. Aš mokiausi neprasčiausiai, ėjau per klases pamečiui rš. Tėvel, aš čia nebūsiu, eisiu verčiau per žmones LTR. Nejaugi tokios kalbos jau eina per žmones?! I.Simon. 4. nurodant, kad veiksmas trumpai paliečia tam tikrą, ppr. nedidelį daikto plotą: Kupčius su mastu taipo per nugarą davė K.Donel. Gerulavičius dar kartą šėrė šuniui per galvą ir trenkė jį į duris A.Vien. Par burnelę sudavė JV974. Mušė per veidą VlnE97. Aš mergelei per petukus, ašarėlės per skruostukus KlvD7. Davė popui per pečiais su lazda Švnč. Cit, nerėkauk, gausi per dantis Žem. Ir davė jam per ausis BtJn19,3. Duot jam par nagas Lkm. Oi, katinėli, gausi par nagus až viščiokus! KlbIV84. Tik neužduok panelei par kinkas Rz. Šūvužį šoviau, nepatropyjau, šriuoteliai per šakeles LB55. Kapitonas taip trenkė kumščiu per stalą, jog visas kambarys sudrebėjo J.Balč. Ją per pusę paėmė ir pabučiavo LB160. Baltrus paėmė ją per pažastis ir pakėlė V.Mont. ^ Duos – neduos, ale gi ir par galvą neduos (prašyti galima) Ds. 5. nurodant atstumą, tarpą, už kurio kas nors yra ar vyksta: Per keletą varstų nuo sodos stovi trobelė Žem. [Stepėse] per dešimtis varstų nesimatė nei trobų, nei medžių, nei upių A.Vien. Du iš jų ėjo ... ing miestelį, tas buvo nuog Jeruzalem per šešias dešimtis varsnų BPII15. Inkarą nuleidom per kokią mylią nuo iškyšulio J.Balč. [Pilis] buvusi par penkias dienas kelionės nu pajūrio S.Dauk. Aplinkui per dvi valandas kelio niekur nebuvo nei vieno sodžiaus J.Balč. Per kelis žingsnius tolumo negalėjai atskirti žmogaus nuo stuobrio Žem. Brolis nesitraukė nuo jo nė per žingsnį rš. Per sieną miega mano vyresnis brolis Alk. Du metu par sieną išgyvenom Krš. Per upę ir Sabaliūnai Dv. Langalis rąste par augumą nu žemės S.Dauk. Atsigulk per gerą šmotą nuog to vaiko PP75. Turiu per lankelę jauną panelę, kur nuramina mano širdelę LTR(Upn). Augino mergelę per du laukeliu LB143. Tabakierka pakavota par devynias spynas (ps.) Brž. ^ Dvi sesytės par vieną ežią nesusisiekia (akys) Sv. ║ nurodant atstumą, kurį kas nueina: Jis liepė įkišti kalaviją į makštį ir atsargiai numesti per šešias pėdas nuo mano grandinės galo J.Balč. Tas smakas metė lenciūgą par penkis kilometrus Vl. Jis gali nušokti par 3 sieksnius ir toliau Blv. Kaimynams jau nerūpėjo dėl žibalo svaro arba deguto gorčiaus važiuoti per mylią į turgų Žem. Aš tave vešiu per du šimtu mylelių KlvD8. Pakilo per trejetą pėdų aukštyn J.Balč. Saulė tik per sprindį tepakilo rš. Kitimet užaugs vaikas par sprindį Ktk. ║ daikto matmenis nurodant: Batai per plaštaką purvini, drabužiai varvėjo ir garavo Žem. Jo rankos buvo ilgio per žmogaus aukštį Mš. Milelis platus – kaip par stalą Ktk. Duobės par dvi pėdas aukštumo FrnS1121. Par porą pirštų lašiniukai Erž. Langelis par uolektį rąste išpjautas S.Dauk. Apdegusį mūrą nugriovė par mastą ir išmūrijo naujas sienas Plng. Vilna būs par sprindį, jei kerpant piemenį ištrinksi (priet.) Šts. Par sprindį didesniai rugiai Strn. Dėk mėšlo par šakę (taip storai), ir viskas derės Ggr. 6. nurodant vietą, kurios dalį (ppr. siaurą ruožą) užima daiktas: Randas per visą skruostą taip visam gyvenimui ir pasiliko A.Vien. Svaineliui kaip šuneliui par kaklelį balta NS660. Kryžiai cidabro švita par kaktą Šts. Guli liepa, išsitiesus per visą daržą, per bulbes, per svogūnus V.Krėv. Išsitiesk par visą suolą Ut. Ji pastebėjo netoliese vyriškį, per krūtinę pasikabinusį automatą rš. Užjuostėj granatos, šautuvas per petį sp. Vai tu, kasele, šilkų saujele, jau nedryksosi per liemenėlį (d.) Gs. Prisirišė ji mergytę per pusiau (pusiaują) skarele ir ėjo toliau A.Vien. ^ Aš prasta (nemokyta), ale ma[n] par nosį nebraukys (nesišaipys) Erž. Per pilvą nėr vieškelio (pilvas ne veidrodis) B. Kvailys par visą pilvą (visiškai kvailas) Kal. ║ nurodant ypatybės, būsenos pasireiškimo vietą daikto dalyje: Batai per pirštus siauri Krkl. Man vieną koją skauda par kelį Pc. Par pakinklius skauda kojas Mžk. Ranka nesilanksto par alkūnę Mžk. Šalta par kuprą darose Jrb. Jis pasiliko tiesus, nors ir kiek susimetęs per pečius V.Myk-Put. Jis buvo kiek kuktelėjęs per pečius A.Vencl. Keturi mėteriai per aukštį, o du per plotį Gs. ║ nurodant kieno nors buvimo, pasireiškimo vietą, plotą: Par visą kaimą aš viena lietuvė JnšM. Iš šalių dygo žalia rūtelė, per vidurį – roželė (d.) Lp. Ji manę pasodino per vidurį Kls. Paukščių giedojimai skamba per girią KI323. Par visą turgų jis pigesnis Pš. Par platį svietą visa ko būna Plng. Padarė ... hercikiu per visą Egiptų žemę BBlMoz45,8. Kaip daug žmonių ... yra per pasaulį DP572. Palaiminimas ... per pasaulį paskelbtas DP533. Par kalną rugiai geri Pc. Par Šates lijo, o par Ylakius ne Šts. Klemburkų dvaras par tą daiktą buvo Ar. Par galą stalo atsisės, par šoną (iš galo, iš šono) Lnkv. Per šalį (iš šalies) LKKII85. 7. nurodant judėjimą kiaurai pro ką; plg. 1 pro I 3: Sūnus, pagriebęs nuo suolo kailinaičius, išskubėjo per duris V.Krėv. Per vienas duris intėjau, per kitas išėjau Vvs. Kiaulė par duris nosį iškišė Pb. Per duris ineit BPII169. Lydėjo tėvelis per vartus, o sena močiutė per antrus (d.) Dkš. Imk žirgelį į rankelę, vesk žirgelį per vartelius! Niem5. Išlindęs per žmonis (per žmonių minią), kol gavau nusiprausti, apsivalyti, pradėjo į varpą mušti Žem. Paršas išbėgo pjovikams par rankas Šts. Par šitą [tvorą] viščiokai neaneina Pb. Per tvorą kiaulė inlindo daržan Plm. Reiks par pirštus švilpti ir badu dvėsti, senatvės sulaukus, pijokuo Šts. Berniukas, paėmęs žiedą, papūtė per jį LTR(Pšl). Per vieną skylę šaltis ineina, per kitą išeina Lp. Pustrečio mėnesio mane par šlaunį valgydino (leido injekcijas) Vb. Tirštoks alus, perdėm per gomurį plaukdams, prisotina skilvį K.Donel. Per šiaudą prigėriau [mineralinio vandens] Brš. Padėjo duonos vienų kūkalių – kap jumiem lenda jy per gerklę! Lp. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston DP484. Šoko mergos su berniukais, net per ausis dūmai rūko Vrn. Kalbėdami jie taria žodžius per nosį ir pagargaliuodami J.Balč. Stiprumas alaus – išeina par nosis! Ktk. Išsijok par sietą Grž. Gyvatė neįkanda per marškonį LTR(Rdš). Kiti ir žiemą gaudo gintarus par ledą: gintaras švita par ledą Plng. Saulelė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą Žem. Ėjau ir ėjau par kulpkas (šaudant) Lel. Jau matau kaip per miglas BsPIV270. Matos kaip per dūmus (neaiškiai) Ds. Per dulkes mes viens kito nematėm Nmk. Sėdžiu po langu, žiūriu per langą, iš kur vėjelis pučia TDrIV2. Per stiklo langą aušros žiūrėjau LB38. Miškas per langą matos Str. Per savo žiūroną gražiai mačiau visą priešų laivyną J.Balč. Ė, būtum tu geras, duotų ir tau kamendorius paklausyti [radijo] per ausines J.Balt. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kas mane pavainoja B. Visų geriejai būna rugiai, kad rudenį negal žemės regėti par rugius Šts. Aš neatrandu vieškelėlio per gailias ašarėles BsO61. Aš jo per tvorą, per duris nemačiau (tvora, durys man kliudė) J.Jabl. Dangaus nematyt per vienus juodvarnius SI150. ^ Košė žodžius per dantis gaspadorius Žem. Per gerklę perleisti, pragerti B. Tą, ką ans uždirba, išleida par gerklę (prageria) Štk. Viską pralakė, myli (mėgsta) gerai per gerklę trauktie Rš. Pradėjo par abu galu leist (viduriuoti, vemti) Pbr. Per pirštus žiūrėti, valią duoti B. Ką išgirdau, jau par mano galvą neišeis (nepamiršiu) Erž. Per vieną ausį įlenda, per kitą išeit B. Kol per langą inlipsi, per duris ir išeisi LTR(Srj). Par kešenę ir carui gali rodyt špygą NžR. Jos tėvas per langą išlindo (tėvas nežinomas, ji mergautinis vaikas) Prn. 8. pro (nurodant apeinamą, aplenkiamą daiktą): Ka nori gyvęt, daugel reikia nuleist par ausis (nepaisyti, nutylėti) Btg. Man juokai par šalį (nedomina, nerūpi) Pš. II. laiko santykiams reikšti. 1. nurodant laiko tarpą, kurį trunka veiksmas ar būsena: Jis buvo geras vyras, ir kareiviai stengėsi nekelti triukšmo per jo budėjimą rš. Per savo trumpą buvimą Anglijoj surinkau nemažą sumą pinigų J.Balč. Per visą tą laiką jis prie manęs buvo J.Jabl. Visa ko yr buvę par laikus, par visokius Šts. Jų kiaulės par laikus miltų nematė (niekada nebuvo miltais šeriamos) Jnš. Aš per amžį (visą laiką) tep dariau, ir buvo gerai Alk. Aš jau balta, par amžius (nuo seno) balta Jrb. Par ilga viskas užsimiršta Ktk. Žmonės per tris dienas ieškojo, bet jokiu būdu negalėjo surasti LTR(Auk). Paliko mañ vieną par dvi dienas Ktk. Par kiauras dienas alksta FrnS1123. Per visądien, per visąnakt LKKII85. Užeikite namus tarno jūsų ir būkite per naktį BB1Moz19,2. Per dieną dūmojau, per naktį vaitojau Dkš. Per naktį, per visą naktį, per kiaurą naktį budėjau J.Jabl. Šią naktelę per naktelę aš miegelį nemiegojau LB141. Ko nuliūdai, sesutėle, per šį vakarėlį? (d.) J.Jabl. Per visas vakaras, kap užsikėlė [vaikas], neveria nastrų (vis verkia) Lp. Iš visų pusių apsiausti debesų ir apnešti sniego, per kelias savaites negalėdavo vienuoliai nė kojos per slenkstį iškelti A.Vien. Ar aš tau nepriverpiau per nedėlią lig subatai? TŽI256. Aš jam per mėnesį kasdien už darbą mokėjau po tris litus GK1938,73. Per mėnesį pas jį buvo buvęs BB1Moz29,14. Po savo keru per žiemą buvo miegojęs K.Donel. Šėriau žirgelį, juodą bėrelį, per visas rudenėlis (d.) Mrk. Šauksi tėvelį par trejus metelius TŽI136. Valgė maną per keturiasdešimts metų BB2Moz16,35. Marškineliai balti, par metus neskalbti End. Dovanojo man žiedelį, per metelius linksma buvau (d.) Lp. Berniokelis mergiotelę per metais mylėjo LMD(Ml). Per visas dienas gyvatos jo DP563. Per visus vargus budrus būk ir kantrus Mž157. | Pasiskubink parduoti, bo kai páreis par laiką (pasenės), nė pusės nebegausi Bsg. ^ Kam nedėlio[je] balius, tam par nedėlią pasninkas LTR(Vdk). ║ nurodant išdirbtą laiką, už kurį mokama, atlyginama: Penkis rublius gavau par metus Žml. O tada par metais dvidešim rublių uždirbi, paki da piemuo Sug. Kiek aždirbi per dieną? Zt. Par mėnesį uždirbu du šimtu rublių Lkv. 2. nurodant laiko tarpą, kurio tik dalį užima veiksmas: Taipjau per rugius ir momą mano suplėšei K.Donel. Jis gimė per lenkmetį J.Jabl. Įsrigai man į akį per mėšlavežtį Žem. Pavasarį, per pat darbymetį, išvarė tą kvailį į Šiaulius Žem. Seredos dieną, per pačius pietus Sn. Nakčia per pačią dvyliką atėjo LB157–158. Par valgymą katė lenda Ėr. Atvažiuokit par Žolinę – alum pamylėsiu Vb. Aš vakar par vakarą (vakare) atejau namon Grv. Žadėjo ryt par rytą nueit Grv. Kartą viename prekymety per muštynes pataikė arkliui per galvą ir užmušė jį negyvai A.Vien. Šią naktelę per sapnelį žodelį kalbėjau (d.) dz. Prisakė jiemus per sapną, idant nesugrįžtų Herodopi MP53. Girdžiu girdžiu per miegelį gegutės balselį J.Jabl. Par vyskupą (vyskupui lankantis) pirkau batus Lnk. Par ledą dygęs, par šerkšną žydęs, nei sudžiovintas, nei suvytintas: žalias mūsų sesės vainikėlis NS540. Vakar šitą [naujieną] par šieną (dirbant prie šieno) girdėjau KlbIV85. Par saulę (saulei šviečiant) sninga, blizguolės laksto – vasarą tuo laiku būs perkūnas Ggr. 3. tęsiamo, kartojamo veiksmo laiką nurodant: Per dienų dienas ton knygon žiūrėdamas, skaičiau jos įstabius žodžius ir šį tą supratau J.Bil. Par metų metus daug kas čia ateidavo LTR(Dkk). Ausdavo par metų metus Šlu. Per naktis su visais dūko, vakaravo A.Vien. [Medžius] slapta pardavinėjo ir per naktis skynė A.Baran. Per naktis akių nesudėjau, iki tave užauginau Plv. Duodas par naktis, par̃, a neparsineš vaiko! Krš. Per turgelius daug kas „į Rygą važiuoja“ Grž. ║ nurodant laiko tarpą, kurio ribose tam tikru dažnumu kartojamas veiksmas ar atliekamas tam tikras darbo kiekis: Daktaras sakė, po penkius lašiukus triskart par dieną pavalgius [gerti] Vb. Žinom juk, kaip reik bandelę mylimą sotyt ir kiek sykių ją per dieną reikia pagirdyt K.Donel. Kitas du kartus par metus kerpa avelę, kitas – tris kartus Žml. Po tris kartus jūs man per metus šventę švęskite BB2Moz23,14. Iškuldavom tris kopas (gubas) per dieną KlK13,32(Ldvn). Ar išvarai po trisdešimt penkius darbadienius par mėnesį? Sdb. Visą kūlį balanų per vakarą sudegindavom Dsn. Aš par savaitę vieną pakelį besurūkau Krg. Dvidešimt tris kilus ančaugusi par dvi savaiti Mžk. 4. nurodant laiko tarpą, kuriam praėjus kas vyksta: Per dvejus kokius, trejus metus vėl kitap daris Str. Per kiek čėso atvažiuoja ir vėl anas Grv. Par pusę metų ar par metus minėdavo [mirusįjį] LKKVII203. Pardavė netoli karvę, tai par mum par metus parbėgo Ob. Berneli mano jaunasai, kada atleisi man raštą? – Gal per dienelę, per kitą, o gal neteks ir rašyti LTR(Skp). Per pusę adynos vėl atskrenda sakalas Db. Per keletą dienų išeina vėl karalaitis į miestą MPs. Per keturias dešimtis dienų po kėlimo Mž301. Par mėnesį baigsis karas Srd. I geras, i blogas gyvenimas užsimiršta par laiką Mžš. Per laiką ponui piktumas pereis Žem. Per kiek palūkėjus, lapė sako (ps.) Rš. Metai per metus auga daugiaus, didyn LKKII143. ║ nurodant laiko tarpą, kuriam praėjus vėl atliekamas tas pats veiksmas: Anas dažnai mainė rūbus? – Per dvi nedėlias Prng. Kai kada kiekvieną dieną, kai kada per dieną rodo Mrc. 5. nurodant, kiek laiko anksčiau prieš kokį įvykį ar laiką kas įvyko, padaryta: Mes paleidom priš Naujus metus par dvi dieni Trkn. Praneša [radijas orą] par dvi dieni, par dieną, ale parsimaino oras, ir kiteip išeita Plt. Prieš karę par dešimt metų mirė mano vyras Brž. Par dvi valandas anksčiau parejo Krš. III. priežasties santykiams reikšti; nurodant veiksmo, reiškinio (ppr. neigiamo) priežastį, sukėlėją ar kliūtį, trukdančią įvykti veiksmui: Aš neturiu laiko par tuos obuolius Jrb. Ir krūsnis pradėta yra. Dar anas piemuo pradėjo, tik neužbaigė per savo tinginystę J.Balt. Prijunksta ir pasgadina par degtinę Grv. Jūs tiktai per savo silpnumą ieškote viskam priežasties svetur J.Bil. Per greitumą koja, pastatyta ant muiluoto plauto, slystelėjo, ir jis kaip maišas žlegtelėjo ant šlapių grindų rš. Matyt, palikau namie per skubėjimą rš. Per tą džiaugsmą užmiršo bagočius tą žodį BsPIII13. Par motinos numie nebuvimą ir vaikai paliekta nevalgę Šts. Par tolumą nepristato duonos Ktk. Par juokus ir poteriai pamišo Krš. Par daugį gazietų nė vardo nebžinau Šts. Neprisitaisau važiuoti par darbus Šts. Per tą piktumą tai gauna ir ligą Lp. Per rūpestelį, per gailestelį vandenužyj nuskęsva N78. Burokų lapai lūžta par trapumą Pc. Stulpas par ilgumą linguoja Ėr. Per didumą truputį sulinkęs Žem. Kaimynas par savo šykštumą nedavė LTR(Šmk). Per didį sopulį negaliu valgyt ir duonos mano MP123. Tu palydėjai per tavo susimilimą tavo žmones, kurias tu išgelbėjai BB2Moz15,13. Girdėjome .., per ką (l. prze co) balsu šaukiančio buvo vadintas DP29. Iki šios dienos nenušovė Straublio Perkūnas, per tai (todėl) jisai tokis dabar rūstus ir piktas V.Krėv. Par tatai čia atsiranda dobiliukų, kad perniai buvo nutręšta Pc. Ir per tai Pupiškės vadinase (čia daug pupų buvo sėjama) Dv. Per tai aš žalia, kad arti pieva LTR(Al). Par tą buvo sunku, kad vandens nebuvo Šts. Per liekarstas liko truputį geriaus – užmigo MPs. Per tavo pūtimą atsivėrė ... strovės BB2Moz15,8. Ėjau per tamstos didelį prašymą LzP. Per ašaras, per širdies skausmą nė žodžio nebegaliu išdaužti Žem. Per jos liežuvį visa kalčia Katrei kliuvo Žem. Par piršlius negaliu durų uždaryti JV913. Per tas mergas suvėlino vėl valgį! BsMtI19. Mirė par daktarus Krš. Šita liga man per tave Krok. Negalėję žmonės naktį per peles miegoti BsMtI30. Eik į daržinę miegoti, gryčioj par muses neužmiegi Pc. Par tokį vėją nelis Ėr. Išeiti niekur negalėjom per purvą Nm. Par blogus kelius neparvažiavau, ir apkaltino Krš. ^ Tylėdamas neįkrisi par liežuvį į nelaimes VP46. Par vieną nukenčia dešimt LTR(Šmk). Per didučius nė mažučiai nepražūva PPr127. IV. tarpininkavimo santykiams reikšti. 1. nurodant kokį nors tarpininką, padedantį atlikti veiksmą (ppr. ką nors perduoti ar gauti): Žinai, skerdžius – per piemenis visas kaimo kalbas sužino V.Krėv. Aš girdžiu per žmones ant tavęs kalbelių (d.) Grk. Par kitus girdėjau Tl. Per kitus šnekėjo, kad arklius duos Lp. Pagaliau Antanas atsiuntė per žmogų laišką A.Vien. Daug valgių irgi ragaišių per tarnus atnešdino kūmams K.Donel. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Pasiuntiniai kalbėjo su manim per vertėją J.Balč. Per vaikus sukviesiu jaunimą į mokyklą rš. Kad būčiau bent per paukštelį žinojusi Žem. Didesnį skaičių egzempliorių per paštą siunčiau rš. Apie save per pirmą laišką daug ką nerašysiu Lkš. Viską aš per tave prisakysiu vaikamus Izraelio BB2Moz25,22. Mokytojų reiks ieškoti per laikraštį K.Būg. Par radiją šneka žmonys, i moka! Rdn. Dabar, matai, par radiją kad pilia lietuviškai! Km. Keitimasis mintimis vyksta per kalbą rš. Teateina pats ponas, tai duosiu – per liežuviais neduoma TDrIV208. Per orą galima užsikrėsti kokliušu rš. ║ (plg. l. przez kogo) nurodant veiksmo atlikėją: Kraujas jo bus pralietas per žmogų Ch1Moz9,6. Lietuviškai perguldytas per Joną Bretkūną BB(antraštė). 2. nurodant veiksmo būdą, priemonę, padedančią ką padaryti: Geruoju negausim mes nieko: mes laimę pasieksim per kovą J.Jan. Iškilo vyras per darbą, per kruopštumą J.Avyž. Eisiam par vainą, jei neduos geruoju ganyti miške Šts. Pamotelė plaukus draskė, par barnelį duoną davė LTR(Krtn). Nenoriu par žodį eiti, sutinku kaip sakomas Plng. Par sviestus, par lašinius begal gauti ko nupirkti karės metais Šts. Par pinigus išvažiavo, i gana Jrb. Išdavė egzaminus, bet par pyragus Šts. Par įdavimą piningų išgrajijau lioterijo[je] tūkstantį rublių Šts. Par savo penkis pirštus nusipirkau žemės Dr. Motina ją, būdavo, paguldydavo ir užmigdydavo tik per rykštę Rm. Per daktarus, per vaistus ir gyvenu Šr. Jozua išgalėjo Amaleką ir jo žmones per kalavijo aštrumą BB2Moz17,13. Tik par penėjimą gera karvė Ktk. Jis retai žmones par stebuklus tešelpa ir nėkados tinginiams nepadeda S.Dauk. Šis kūdikis Christui per chrikštą est ataduotas Mž123. Mergaitės ją norėjo vesti per prievartą rš. Per didelį vargą tegalėdavo suprasti, ką jis jiem sako B.Sruog. Per kruviną prakaitą, nuolatinius barnius su tėvu ji leido vėliau Antanėlį į mokslą rš. Per bėdą (šiaip taip) įsiprašiau į nakvynę Alk. Radau per bėdą Rdm. Per stebuklą likau gyvas rš. Atimt per nevalią Mrj. Alba ką jis syla atėmė, alba per neteisybę gavo BB3Moz6,2. Kurie per prabangą (be reikalo, per daug) sielojas DP333. Kartais padonys per netiesą ginasi duoti ponams čyžę BPII497. Per burtą išrinktas B. Jis pats per save (niekieno nemokytas) išmoko siūt Alv. Muno sūnus jau gyvena par savi (savarankiškai) Grg. Matai, kad čia ne par save (savo valia) pasiimsi, ne par save padėsi Rm. Viešpatis ... mus per mirimą pašauks iž to pasaulio DP570. Per džiaugsmą žodį kalbėjau, jaunom dienelėm grožėjaus, per verksmą žodį kalbėjau, savo dienelėm bodėjaus (d.) Eiš. Tokio jos parovimo linų – par abi ranki, par abi ranki Slm. Per katrą ranką dirbi? Alk. Linus braukiau i šukuot šukavau – par vieną šepetį i par kitą Vdš. Troba uždaryta: par raktą begal įeiti Šts. Par raktą viską išvogė Krš. Par c anie kalba (apie žemaičius dzūkus) Krtn. Duoną par plutą pažinsi, o žmogų – par būdą Trgn. Par retą kartą bešaudo: pritrūko kulkų Plng. Per reta tokio darbinyko paieškot Ds. Ta daina išejo par bereikalą Šts. Perkirsime per pusę (pusiau), ir bus pusė tau, pusė man MPs. Nulūžo nendrelė per puselę TŽI266. Jei ne visiškai, tai ben par dalį M.Valanč. Darbas par veltui prapula S.Dauk. Šįmet agurkus gavau par nauja sodyt – nušalo pirmiejie Jrb. Par naują gavo rašyti Pvn. Visus šokius par vieną (vienodai) šoks Varn. Viską par vieną (drauge) sumaišo ir ėda Krš. Mes suejom par vieną visi gyventi Trk. Kitąkart velniai i žmonys par vieną gyveno Trš. Jie gyvena par daiktą (kartu, išvien) Ar. Par ašaras, vaikai, gyvenom (labai vargome) Erž. Koplyčioje mišios per mišias eina Žem. Ėjo piršliai par piršlelius pas senąjį tėvelį JV257. Litas par litą eita už taboką, ir išeita kas mėnuo šmotalis Als. Tas per tą [prie dubens], šaukštas per šaukštą, gurkšnys per gurkšnį, kąsnis per kąsnį (didelė šeimyna valgo) Lp. Ėmė šaukt per viens kitą Mš. Vienas par kitą par pusantrų metų mirė Ps. Negaliu pasakyti par tikrą Lkv. Par tikrą nežinau, bet rodos, kad tėvalis ne senų tebuvo Dr. Par šalį mokos, žemę valdo Pp. ^ Tu savo gyvenimo neleisk par juokus Alks. Par niekį (veltui) bus darbas Br. Muno visi darbai par nėką Kv. Viskas par nėką paliko Trš. Maluoji par akis Plt. Pavogė par akis Kal. Par plauką (vos vos) gyvas beišliko iš tų muštynių Užv. V. pavadavimo santykiams reikšti. 1. nurodant, kas kuo yra ar tapo, kokias pareigas turi ar gauna, kokią padėtį užima: Tėvas Šateikis jo būtinai norėjo per žentą I.Simon. Karalius pažadėjo jam dukterį per pačią duot J.Jabl. Jis nori tą mergą per pačią gauti KI577. Atduosu aną tau par pačią End. Septyni jų turėjo ją per moterį BtMr12,23. Jeigu taip, ir aš jį paimsiu per piršlį I.Simon. Kartą pas tą gaspadorių atėjo velnias ir prašosi, kad jį priimtų par berną tarnauti LTR(Tt). Ką per draugą prisiimti KII377. Per išsūnį priimtas B. Aštuntų metų pavasarėlį išleido mane par piemenėlį LTR(Brž). Nusivarė in dvarą pas poną, pristojo per kerdžių BsPIV8. Durnių pastatė ponas par savo urėdą BM148. Jį užkėlė par brigadierių Žml. Giminės jiem par kūmus pabus Jnšk. Tu būk par nebelį, neišsiduok nemokąs latviškai Šts. Mano tėvas per račių buvo BsPI43. Išsimokino par mūrininką LKKII143. Tai par ką dabar mokais? Pš. Ben sugrįžkie, dukrele, nors per baltą viešnelę LB27. Ir pavertė žmogų par beprotį J.Jabl(Jnšk). Vilkas pavirto par auksakartį arklį Pp. Aš paliksiu, pasiversiu par žuvį, par žvėrį, par pelę Brž. 2. nurodant, kuo kas yra laikomas ar ką kas atstoja: Tegul pajunta, gal labiau skaitysis ir kito per kvailą nelaikys J.Paukš. Jie žmogų per šunį laiko J.Jabl. Tave jie per beprotį laikė J.Jabl. Jie lietuvninką per vyžą laiko J.Jabl. Štai šis gyrpelnys, tokią silpnybę matydams, o save vieną tikt per drūtą laikydams, nendrei taip besikloniojant, tikt juokias, tikt juokias K.Donel. Penkiasdešimt metų – laikau jau par seną Grd. Rudikį, kaip girdi, ant turgaus laikė per vagį K.Donel. Kiti laikė jį per gyriaus puodą netaukuotą Jrk9. Mes esme laikomi per pjaujamas avis BbPvR8,36. Pabraukta žodžiai, kuriuos per tarinius laikome J.Jabl. Aš tai per tiesą laikau KBI21. Nelaikyk man per gėdą, kad prašau mane gelbėti V.Krėv. Žemę par šventą turėjo S.Dauk. Aš par dilgėles jas išrausiu, ir bus Jrb. Kad būtų žvieję, būtų sužvieję per margą lydekėlę J.Jabl. Aš tave šausiu, mano mergužėle, per raibąją gegelę (d.) Vlkš. Ta vyšnainė eitų jam per medų (būtų skani kaip medus) Gs. Žiemą suvalgysi per medų Alk. Kitam per pravardį Pelėda pramanęs K.Donel. Lazą (lazdą) imsiu per ramstį sau Vlkš. Kas pikta, per gera, o kas gera, per pikta šaukti B. Per tokį ir šiokį jį išrėkė OsG136. Zuikį par baidyklę numynė Jdr. Dievą par vagį prikalo Nt. [Ąžuolas] gluosnius ir egles, pušis ir liepų viršūnes, o labiaus karklus ir krūmus laikė per nieką K.Donel. Mes laikom par nėkuo [diemedį] Krg. Turia jas par nėką ir į mėšlus verta S.Dauk. Par nėką motynos žodžius leidau Sg. Per kieliką išmanydamas kančią ir mirimą savą DP485. ^ Pri muno senučiaus žemė nė par ką nebuvo Vgr. Dirbo kaip šuo, o ne par ką nelaikė Krš. Man tiek išvalgyt nė par ką (visai nesunku) Bsg. Tokia gudri, kad žvirblį per karvelį palaikė PPr430. VI. lyginimo santykiams reikšti. 1. nurodant tą, už kurį kas nors neturi daugiau ypatybės: Na, ir kalbėti per mane niekas gražiau ir sumaniau nekalbėjo V.Krėv. Per Žiūkelį geriau niekas nepagieda Sn. Tada jis galvojo, kad per sielininką nėra laimingesnio žmogaus pasauly J.Balč. Man nėr geresnių grybų per baravykus Alv. Nėr darbesnės ir gražesnės per mano mergelę Rod. Per vargo mergelę nėra gražesnės Vrn. Atjok, berneli, pas mane, nėra man meilesnio par tave LTR(Skr). Musint, bjauresnio gyvolio nėrai par blakę Plng. Nerasi bjauresnio daikto par bobą Krš. Nėr mieliausia per motką Rud. Nėr gražesnio gyvulio par paršiuką Mžš. Šile putinėlis – raudonos uogelės, nebus raudonesnės kaip per serbentėlę LTsI407. Kur tu rasi lakstesnį per jį?! Lp. Per vėją nėr silnesnio Lz. Per sveikatą nėr [brangesnio dalyko] B. Nebuvo ir nebus per mano mergelę (d.) Smn. Per kiaulieną nėr [geresnės mėsos] B. Kas par košę, kas pryš košę – nėko nėr skanesnio Dr. 2. nurodant tą, kuris turi mažiau ypatybės: Vot, tas senesnis par man' – taip girdžias Brž. Tėvas par visus seniausis Jnš. VII. kiekybės santykiams reikšti. 1. nurodant, kad ko nors yra ar gali būti kiek daugiau, negu pasakyta priklausomu linksniu: Jau ta per trisdešimts metų Žal. Par penkiasdešimt metų visi darbininkai Grd. Par septynis metus išsirgau Pj. Būs jau par penki šimtai metų LTR(Tt). Mokėjo per dvidešimt rublių J.Jabl. Gavau per du šimtu J.Jabl. Par dvidešimt buvo svieto Pj. Par dvyleka keturioleka vaikų kitur būs Sg. Jau yr par pusę aštuonių Plng. Per tris mylias toli K. Per tris nėra daugesn SD151. Per aštuonias valandas žmogui daugiau nereik miegoti J.Jabl. Aš niekad nemiegu daugiau per šešias valandas J.Jabl. Morkus septyniasdešimt per viršų metų turi Mrc. Per septynias dešimtis daugiau neturi Žem. Imbradan netol: daugiau par šešius varstus nebus Ds. Kurpius ne daugiau ėmė par tris grašius NS293. Par šimtą nedaug tegausi Skdv. Da per normą ėmė runkelių Brt. Par litą eis (bus brangesni negu litas) kiaušiai į vasarą Dr. Daugiaus negeiskite per tai, kas jumus pažymėta yra Ch1Luk3,12. 2. nurodant, kiek ko yra daugiau ar mažiau, lyginant su kuo: Šįmet mūsų bandinykas par šimtą pigesnis kaip pernai Jnšk. Jin už tą Rutkauskienę vyresnė par dvejus ar trejus metus Klov. Jis jaunesnis par du metu už mane Lg. Par keturis metus senesnis Šts. Bobą tokią jauną turia – par dvidešimtį metų jaunesnė Trk. Aš par vieną dieną anksčiau sėju miežius negu jūs Rd. 3. nurodant apibrėžtą ko nors kiekį (pažymint, kiek kartų kas daroma, keliose vietose kas daroma ar yra, kiek ko yra): Jis tuojau par šešius kartus nukirto visas slibino galvas LTR(An). Pinigus siunčia per du kartu Db. Par du rozu roviau usnis iš miežių Ktk. Par dvi žiemas pirkom šieno Ktk. Par penkius daktarus parejo – sveika Krš. Par abi krautuves buvau – nėra mielių Ktk. Par abu lauku pasisėsma linų Sl. Inplėšta suknelė par dvi vietas Ktk. Alytaus miestas par dvi vietas: vienoj ir kitoj Nemuno pusėj Jnšk. Iš tokių tėvų gimsta paprastai silpni ir ligoti vaikai, tuo būdu giminė retai išsilaiko ilgiau kaip per tris kartas J.Balč. Skalbiama per kelias pamuiles – tik tada mezginiai švariai išsiskalbia rš. Numirkiau meisą par tris vandenius Varn. Jis visą skleinyčią par gurkšnį išgėrė Lnkv. Pusė rublio par du bakaniuku išeina Klov. Par du kiemu vis kareivis buvo įdėtas Trk. Makaronuos par pusę pridėjau pieno Ktk. [Šis ežeras] kaip par pusę, kaip par trečią dalį tų ežerų Žr. Atsimink, sesute, ką vakar kalbėjai, par pusę žodelio man pasižadėjai Sln. Vienas par šimtą gal dabar i nemokos Krš. 4. žodžių junginiuose, reiškiančiuose didesnį, negu reikia, kiekį: Turim šieno par akis (labai daug) Sb. Par akis gana avižų Rs. Lietaus šiemet par akis Slm. Kad aš piningų turėčiau par viršų (daugiau, negu reikia), galėčiau pirkti Lkv. Kas par viršų buvo, tai jis ar pardavė, ar papjovė S.Dauk. Jei da mėsos kur gauč, nebūt per viršų Jrk39. Mokslas par viršų niekam nėr Pgg. VIII. išskyrimo santykiams reikšti; nurodant, kad kas nors išskiriamas iš kitų tarpo savo ypatybėmis ar veiksmais: Aš pažinčiome savo tėvulį per du šimtu kaimynelių, aš pažinčiome savo motulę per du šimtu verpėjelių, aš pažinčiome savo seselę per du šimtu šokėjelių (d.) Ad. Niekas nepenėj[o] per mane (išskyrus mane) kiaulių Lp. Per jį niekas inksto nesuvalgys Plv. Par mane niekas malkų neskaldo Skr. ║ nurodant, kad kas, kaip ir kiti, gali turėti ko nors: ^ Ne per šunį balta duona, ne per katę lašiniai, – didžiuodamasi pastebi Karalienė I.Simon. Mokytam gerai, ale ne par šunį balta duona, ne par katiną lašiniai Rsn. IX. apie (nurodant dalyką, į kurį nukreipta kalba, mintis): Netinka per juos blogai kalbėt Pgg. Pradėjo par saldainius kalbėt Žml. I tada paklausė anas per grūšią Tvr. Mes par jum žinojom Brž.
2 per̃ praep. su acc. 1. žr. 1 par 1: Gyvena senelis su bobute ir būna per juos dvi dukrelės AruP148. Man tik reikia per močiutę būti, močiutės klausyti LTR(Švnč). Oi, niekur nėra tokio kiemelio kap per mano brolelį LTR(Ad). Per mane jam visko gana bus OG438. Yr per mane [v]andenelio šalto Ad. Vakar per mus daug buvo svečių Dglš. Per mus teip buvo Nmč. Akmenų – tai nematyt žemės maž suvisum per mus Lz. Pavasarį per mum visas gražumas OG439. Per man' šiemet ažderėjo OG439. ×2. žr. 1 par 4: Tada tas artojas prašo per savo brolį, sako, duok, broleli, man nors duonos kąsnelį Rš. Tu paklausk per Dievą, kas man yra Ad. Prašiau per jį pinigų, sako, neturi Dglš. ×3. žr. 1 par 5: Buvo keturi sūnai per tėvą TDrIV254. Per ją buvo keturios seseres Str. Vėgėlė gardi žuvelė, per ją ir kaulų nėr Str.
3 pér prt., per̃, pár (dial.) patvirtinimui reikšti (atsakant vietoje viso veiksmažodžio su priešdėliu per-): O karvę ar perkėlei? – Per̃ Sb. ║ nenorint kartoti viso priešdėlinio veiksmažodžio: Aš párvystysu vaiką, pár, tu dirbk, ką dirbusi Krš.
4 per̃ prt., pér, par̃ (dial.) I. junginyje su kas ekspresyvumui reikšti. 1. pabrėžiant stebinantį dalyką, išskirtinumą: Dievuli mano, kas per šviesios naktys! V.Myk-Put. Kas per kvailys! NdŽ. Ei, kas tai per grieks, kad kartais didelį rąstą šis ar tas ar ans pasikirtęs pradeda skaldyt K.Donel. I susiedai džiaugės: kas par linai! Sd. Oo, kas par krūtinė – kaip gaidžiuo! Vkš. Kas par aukštumas – jau baimė y[ra]! Prk. 2. pabrėžiant kieno neigiamas savybes, menkumą: Kas čia per darbas – znagutijimas tik! Plv. Kas čia per arimas – suvelniokuota bile kap! Plv. Kas tu per vyras, ka pas mergas neini! Plv. Kas čia per kumelė – lupyna tik tokia! Plv. 3. sustiprinant tiesioginį ar netiesioginį klausimą: Kas tai per niūkims?! Dėl ko taip rėkiate, vyrai? K.Donel. Oi, kas toj liepa yr per liepelė?! VoL435. Kas tas par toks daiktas? Mžk. Kas čia par vandenį? Pš. Kas jis per vienas? Alk. Kas per priežastis? MPs. Norėjo žinot, kas tas per vagis Sch243. Kas do par paukštelis kukuo[ja] sodely? JD859. Ėjo būk veizdėti, kas ten do par gyvuolis J. II. ppr. su prieveiksmiais ar būdvardžiais, žymint didesnį ar mažesnį, negu reikia, kiekį, nusakant normą viršijančią būseną, ypatybę: Per daug troškau gyvent ir mylėt S.Nėr. Tu per daug guli ir per maža dirbi J.Jabl. Per daug duomi R422. Ar gumbu sergi, per daugel kabiar ėdęs? K.Donel. Per daugia darot jūs, vaikai Levi BB4Moz16,7. Prabingimas, prabanga, per daugi, prašmotas SD162. Jis per sunkiai dirba J.Jabl. In grūdo per sunku, bo jo nėr Dv. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Per ilgai neatėjai Vlkv. Per ilgu laukt Lp. Jis per ilgiau gyvena kap tėvukas Plv. Par negreit ją čia atlydėjo LTR(Rk). Apsivilko gražiais rūbais ir liko par graža žmogaus BsPII184. Par suñka darbo par mum Sl. Dėdžių, bobų, tetų, seserų, brolių, švogerių per pilna – stalai apsėdę, o vaikų pakrosniai prisikimšę Žem. Žmonių Amerikoje yra per pilnai V.Kudir. Idant per labai skūpais nebūtų MP5. Šįryt da jam par nerūgštūs barščiai buvo Vdžg. Atnešus ne per toli nuo kelio, pastatė prie medžio BsPIV286. Buvo ne per toliausia nuog velnio LTR(Vrn). Nė par kiek (visiškai) nežinojo žmonys muilo [seniau] Šts. Nė tų piningų par kaži kiek (per daug) nėr Erž. Prašė ne par daugiausia, ir nuspirkau Ktk. Ne par dideli, ale ne maži [burokai] Jnš. A daug žmonių an kapų? – Ne par labai Mžš. Ir parnešiau naujynelę ne par labai gerą LTR. Ne par̃ seniai pakišau po pečium Erž. Ka par pašal (per arti) atsistosi, gausi pabaudą Brž. Par visai (visiškai) nemoka rašyti Vn. Dar aš per jauna į vargus KlvD19. Šitie siūlai par juodi – čia netiks Rm. Per dygūs pentinėliai KlvD90. Šitas medis bus per laibas į krekvas Smn. Per didis drąsumas R374. Labai per puikios tos kurpelės bus dėl tavęs Tvr. Tu tę nežulįsi – ta[vo] šikinė per didžiulė Pls. Vienam žmogui šito darbo tikrai per daugis Lš. Ten per vargas gyventi Graž. ^ Nebūk per saldus – visi laižys B. Nebūk per drąsus – akis atdegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi Sch73. Per daug du grybu į barščius B. Kas per daug – varyk lauk LTR(Mrj). Ko yra per daug, tas yra be verčios Slm. Per daug norėsi – maža turėsi Tsk. Par daug pulsi – susikulsi LTR(Jnš). Kas per daug, ir arklys neveža Tsk. ║ pasikartojančių būdvardžių ar prieveiksmių konstrukcijose, reiškiant ypatybės ar kiekio gausumą (paprastai kirčiuojama dalelytė per): Geras i pér geras (labai geras) Mikodemas Dglš. Duona buvo juoda pér juoda (labai juoda) Prng. Sukta i pér sukta boba Rš. Jau kaltokas i pér kaltokas (gerokai kaltas) Dglš. Razumniejiem broliam davė geriausius arklius, ė durniui – blogiausį per blogiausį (ps.) Prng. Didelis par̃ didelis tas kaušas Slm. Šešiosdešims arų [sklypo] gana i pér gana Dglš. Pieno buvo gana i per gana Dglš. Didžia par̃ didžia (per daug) to lietaus šiemet Vb. Didei ir per didei privalu yra mumus ... žinoti BPI70.
5 per- praef., par- (dial.) I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi: 1. veiksmo kryptį per kokį nors daiktą, jo paviršių arba aukščiau jo: péreiti, pérbėgti, pérlipti, pérplaukti, péršokti, pérlėkti. 2. veiksmo kryptį kiaurai per ką: péršauti, pérdurti, pérverti, pérsigrūsti. 3. veiksmą, einantį iš vienos vietos į kitą, nuo vienų veikėjų į kitus: pérduoti, périmti, pérsiųsti, pérleisti. 4. veiksmą, ką padalijantį: pérlaužti, pérkirsti, pérpjauti, pérskirti, pértraukti. 5. veiksmą, apimantį visą daiktą ar reiškinį: pérmirkti, pérsigerti, pérgelti. 6. veiksmą, trunkantį tam tikrą laiką: pérbūti, pérdrybsoti, péravėti, péržiemoti, pérnakvoti. 7. veiksmą, viršijantį saiką, normą: pérsūdyti, péreikvoti, pérsistengti, pérvargti. 8. veiksmą, turintį persvarą, pirmenybę: pérrėkti, pérgyventi (ilgiau gyventi), pérkalbėti. 9. veiksmo kartojimą, iš naujo ko darymą: pérauklėti, pérdažyti, pérdirbti, pérrinkti, pérgalvoti. 10. nutrūkusį, daugiau nebevykstantį veiksmą: pérdulkėti, pérdygti. 11. intensyvų veiksmą: pérblykšti, pérbalti; gailėti pérgailėti, dovanoti pérdovanoti, aiškinti péraiškinti. 12. mažybės veiksmą: péršokti (Peršokim porą sykių Žem), pérkąsti (Ar neturi ko pérkąsti? P.Cvir), pérgerti (Pérgėrė po porą stiklų Gs). 13. individualios reikšmės veiksmą: pérkarti, pérspėti, pérsekioti. II. daiktavardžių vediniai su juo žymi: 1. per ką nors einantį daiktą: per̃kaklis, per̃petė, per̃nugaris. 2. įvairios reikšmės dalykus: pérdebesis, per̃pietė, per̃nagis. III. prieveiksmių vediniai su juo: perdė̃m, perniẽk, perpùs, pernelýg, peržiẽm.

per sinonimai

per junginiai

(kam) per mažai mokėti, (kiek) mylių per valandą, (mažiau negu) per, (nu)durti, (per)smeigti (ietimi, žeberklu), (per ilgai) užtrukęs, (per) ankstyvas, (per) naktį, (per)bristi, (per)durti, (per)gabenimas, (per)nešti, gabenti, (per)smeigti, (į)smeigti, (per)durti, akmenys per ką perbristi, apsirikti per plauką, bėgimas per kliūtis, būti per senam, dirbtinis kvėpavimas per burną, imti per didelę kainą, išsilieti per, kartą per mėnesį, keliavimas per pasaulį, kirsti per, km/val. (kilometrų per valandą), laikytis (nuo ko) per atstumą, neatsargus vaikščiojimas per gatvę, nueiti per toli, nukopijuoti per kalkę, pasidalinti per pusę, pasiųsti (per rankas), pastatyti tiltą per, per anksti, per ankstyvas, per arti, per atostogas, per aukštai, per burną, per burną imamas, per daug, per daug apkrautas darbu, per daug jautrus, per daug pabrėžti, per daug ryškiai, per daug rūpintis kuo, per daug storas, per daug įkyriai, per daug įkyrus, per didelis, per didelis jautrumas, per didelis kiekis, per didelis krūvis, per didelis ryškumas, per didelė dozė, per ilgas, per išsiblaškymą, per kelius įlinkusiomis kojomis, per kieno malonę, per malonę, per maþas, per mažai, per pasiuntinį, per plaukà, per plauką, per pusę, per radiją/televiziją, per sunkus kieno galvai, per sąnarius lankstomas, per užmarštį, per visą, per visą kambarį, per vėlai, per žemas, per(si)-, per(si)ginklavimas, per(si)ginkluoti, per(si)kelti, per(si)rengti, (už)maskuoti, perleisti per gręžimo įtaisą, praneðti per radijà, pranešti per radiją, prižiūrintis studentus per egzaminą, prižiūrėjimas (per egzaminą), prižiūrėti (studentus per egzaminą), reikalauti per teismą, susigiminiavimas per vedybas, susigiminiuoti per vedybas, susikirsti per egzaminą, susisiekimas per Lamanšo sąsiaurį, tarša per sieną, tik per slenkstį, transliuoti per televizijà, transliuoti per televiziją, trenkti (kam) per galvą, užprašyti/imti per didelę kainą, vaikštinėti per miegą, val. (kilometrų per valandą), verstis (per galvą), vertimasis (per galvą), vykstantis du kartus per metus, vykstantis du kartus per mėnesį, vykstantis du kartus per savaitę, įimtas per liemenį, šokinėti per virvutę
susisiekimas per Lamanšo sąsiaurį, tarša per sieną
Per Lašezas, Roko maršas per Lietuvą '89 (1990 albumas)

Ką reiškia žodis per daug? Visi terminai iš raidės P.

Draugai